„Edukaciniai veiksniai, darantys įtaką racionalaus sprendimo stoti į universitetą sėkmei“

Autorius, institucija: Andrius Eidimtas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Socialiniai mokslai, edukologija

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Palmira JUCEVIČIENĖ (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S).

Edukologijos mokslo krypties taryba:

prof. dr. Brigita JANIŪNAITĖ (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S) – pirmininkė;

prof. dr. Nijolė BANKAUSKIENĖ (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S);

prof. dr. Raimonda BRUNEVIČIŪTĖ (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S);

prof. dr. Romualdas MALINAUSKAS (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S);

prof. habil. dr. Ona MONKEVIČIENĖ (Lietuvos edukologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07S).

Anotacija:

Masiškėjant aukštajam mokslui, vis daugiau abiturientų renkasi studijas universitetuose ir kolegijose. Svarbu, kad sprendimas stoti į universitetą būtų tinkamai apgalvotas ir nuoseklus, atliepiantis valstybės ir joje gyvenančio piliečio interesus. Todėl į pirmą vietą iškyla sėkmingo studijų pasirinkimo klausimai. Tam reikia atkreipti dėmesį į besirenkančiojo aplinką ir joje veikiančius veiksnius. Disertacijoje keliamas probleminis klausimas – kokie edukaciniai veiksniai daro įtaką racionalaus sprendimo stoti į universitetą sėkmei? Teorinėje dalyje remiantis moksline literatūra pagrindžiamas Bendrasis racionalaus sprendimo (proceso), stoti į universitetą, veiksnių modelis. Empiriniu tyrimu nustatyti penki Racionalių sprendimų studijuoti technologijos ir fizinių mokslų veiksnių modeliai, apjungti į bendrą sistemą. Visuose šiuose modeliuose akcentuojami edukaciniai veiksniai kitų veiksnių kontekste, juos konkretizuojant atskiriems sprendimo proceso etapams. Gauti empiriniai duomenys gali pasitarnauti Lietuvos universitetams, norintiems padidinti edukacinių veiksnių reikšmę nukreipiant mokinius rinktis technologijos ir fizinių mokslų studijas.