„Elektrinio verpimo būdu formuojamos nano- ir mikrogijinės dangos struktūros statistinis vertinimas“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Jolanta Malašauskienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslinis vadovas – prof. dr. Rimvydas MILAŠIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T

Su disertacija galima susipažinti  Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Sigitas STANYS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T) – pirmininkas,
doc. dr. Mindaugas ANDRULEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
prof. habil. dr. Ričardas MAKUŠKA (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. dr. Remo MERIJS MERI (Rygos technikos universitetas, Latvija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
prof. dr. Salvinija PETRULYTĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Anotacija:

Elektrinis verpimas – procesas, kurio metu veikiant elektrostatinėms jėgoms, iš polimerinio tirpalo ar lydalo, formuojasi nano- ir mikrogijos.  Nano- ir mikrogijos pasižymi unikaliomis savybėmis: dideliu savitojo paviršiaus plotu, porėtumu (didelis porėtumas ir mažas porų dydis), mažu gijų skersmeniu. Dėl šių savybių nano- ir mikrogijos bei medžiagos iš jų, itin plačiai naudojamos medicinoje, filtrų, apsauginių drabužių, kompozitų, optinių ir elektroninių prietaisų gamyboje. Remiantis įvairiuose literatūros šaltiniuose pateiktais tyrimų rezultatais pastebėta, kad dažnai tirdami to paties parametro įtaką nano- ir mikrogijinės dangos sandarai, autoriai gauna skirtingus rezultatus. Analizuojant priežastis, kodėl įvairių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai gaunami skirtingi, prieita prie išvados, kad pagrindinė neatitikimų priežastis yra ta, kad iki šiol nėra sukurtos bendros nano- ir mikrogijinės dangos vertinimo metodikos. Kadangi nėra bendros vertinimo metodikos, sunku lyginti įvairių autorių darbus, todėl tyrimai nano- ir mikrogijinės dangos vertinimo srityje yra labai svarbūs ir reikalingi siekiant ne tik optimizuoti elektrinio verpimo procesą, bet ir tinkamai įvertinti parametrų įtaką skersmeniui bei struktūrai.