„Erdvinės struktūros dvisluoksnių audinių kūrimas lietuvių etnografinės tekstilės motyvais ir jų savybių tyrimas“ Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Liucina Kot, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T

Mokslinis vadovas – doc. dr. Eglė KUMPIKAITĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Salvinija PETRULYTĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T) – pirmininkė,
prof. dr. Silvija KUKLE (Rygos technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
dr. Remo Merijs MERI (Rygos technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
doc. dr. Daiva MIKUČIONIENĖ Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
prof. dr. Rimvydas MILAŠIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:
Dvisluoksnis audinys sudarytas iš dviejų metmenų ir dviejų ataudų sistemų, sujungtų tarpusavyje specialiu būdu. Specifinė audimo staklių konstrukcija, naujos cheminės ir mechaninės apdailos galimybės įgalino sukurti, pagaminti ir įdiegti išraiškingu reljefu pasižyminčius dvisluoksnius erdvinius audinius, atspindinčius naujausias tekstilės tendencijas. Pagaminti audiniai apjungia klasikinės lietuvių tradicinės tekstilės raštus ir ornamentikos ypatumus, rekomenduojamus bei aktualius pastarųjų metų tendencijose, su nauja, darbo metu pasiūlyta erdvine dvisluoksne audinių struktūra. Tyrimas apima audinių kokybės prognozavimą. Dvisluoksnių erdvinių audinių  mechaninės savybės yra vienos iš svarbiausių charakteristikų, nulemiančių gaminių vartojamąją vertę; nuo audinio stiprumo, elastingumo priklauso gaminio ilgaamžiškumas, patvarumas. Dvisluoksnių audinių dėvėjimasis įvertinamas audinio atsparumu dilinimui. Audinių apdaila smarkiai pakeičia audinių išvaizdą ir savybes – po apdailos audiniai tampa minkštesni, puresni, labiau susitraukia. Žali audiniai dėl savo lygaus ir standaus paviršiaus gali būti naudojami buitinei, dekoratyvinei tekstilei, o audiniai po apdailos dėl savo minkštumo ir purumo gali būti naudojami drabužių siuvimo pramonėje. Nustatyti matematiniai ryšiai leidžia prognozuoti rodiklius, kuriais remiantis sukurti ir įdiegti gamyboje aukštos kokybės dvisluoksniai erdviniai audiniai.