G. A. Bhat daktaro disertacijos „Duomenų sinteze grįsto neardomojo vertinimo metodika orlaivių konstrukcijų klijuotinėms jungtims“ gynimas

Autorius, institucija: Gawher Ahmad Bhat, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001

Mokslinis vadovas: prof. dr. Elena Jasiūnienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)

Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Dangirutis Navikas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001) – pirmininkas
prof. dr. Richard Degenhardt (Bremeno universitetas, Vokietija, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
prof. dr. Mikko Samuli Kanerva (Tamperės universitetas, Suomija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)
vyr. m. d. dr. Vykintas Samaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: G. A. Bhat el. disertacija.pdf

© G. A. Bhat, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Didėjantis lengvų ir mažų kuro sąnaudų orlaivių konstrukcijų poreikis skatina klijuotų jungčių taikymą kaip alternatyvą tradiciniams jungimo būdams – mechaniniam tvirtinimui ir suvirinimui. Klijinis sujungimas pasižymi tolygesniu įtempių pasiskirstymu, mažesniu svoriu, didesniu standumu bei geru atsparumu smūginėms apkrovoms. Tačiau patikimo neardomųjų bandymų (NB) metodo, galinčio tiksliai įvertinti jungties vientisumą ir aptikti įvairius defektus, nebuvimas išlieka pagrindine kliūtimi platesniam šių jungčių taikymui pramonėje, ypač saugai kritinėse srityse, tokiose kaip aviacija ir automobilių inžinerija. Disertacijoje nagrinėjamas klijuotų jungčių defektų charakterizavimas taikant ultragarsinius ir radiografinius metodus, pasitelkiant skaitmeninį modeliavimą ir eksperimentinius matavimus. Buvo analizuoti du defektų tipai – inkliuzai ir atsisluoksniavimai – ir analizuota jų įtaka ultragarsinių bangų sklidimui bei radiografinių vaizdų kontrastui. Iš abiejų patikros metodų išskirti signalais ir vaizdais pagrįsti požymiai, siekiant nustatyti parametrus, jautriausius defekto buvimui, dydžiui ir geometrinėms savybėms. Defektų aptikimo patikimumui padidinti buvo sukurti ir pritaikyti duomenų suliejimo metodai, integruojantys ultragarsinius ir radiografinius požymius. Gauti rezultatai parodė geresnį defektų aptikimą, palyginti su pavienių metodų taikymu. Patikros  patikimumas kiekybiškai įvertintas taikant modeliu pagrįstą aptikimo tikimybės analizę (MAPOD). Be to, vietoje tradiciškai naudojamos maksimalios amplitudės, pritaikius specialiai sukurtus požymių išskyrimo metodus, reikšmingai pagerintas defektų aptikimo gebėjimas, taip pabrėžiant požymiais grįstos analizės svarbą neardomųjų bandymų srityje.