Autorius, institucija: Ingrida Sabaliauskė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005
Mokslinis vadovas: prof. dr. Naglis Malys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
dr. Erik Kurt Reinhard Hanko (Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė, gamtos mokslai, biochemija, N004)
prof. dr. Daiva Leskauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. dr. Edita Sužiedėlienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija, N004)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: I. Sabaliauskės el. disertacija.pdf
© I. Sabaliauskė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Šioje disertacijoje pristatomas genetiškai užkoduotų biojutiklių, aktyvuojamų galo ir gentizo rūgštimis, kūrimas ir charakterizavimas bei jų taikymas analizuojant augalinės kilmės, klinikinius ir biologinius mėginius. Kuriant galo rūgšties biojutiklį, 4-oksalomezakono rūgštis buvo identifikuota kaip tikrasis sistemos induktorius. Biojutiklio aktyvavimui reikėjo galato dioksigenazės ir specifinio transporterio baltymo. Optimizuota sistema buvo pritaikyta galo rūgšties kiekybiniam nustatymui žaliosios arbatos ekstraktuose. Gentizo rūgšties biojutiklio atveju nustatyta, kad 3-maleilpiruvo rūgštis yra tikroji indukuojanti molekulė, o biojutiklio aktyvacija priklauso nuo gentizato dioksigenazės ir susijusio transporterio baltymo. Šis biojutiklis buvo sėkmingai panaudotas gentizo rūgšties kiekybiniam nustatymui sintetinio šlapimo mėginiuose. Chemolitoautotrofinė bakterija Cupriavidus necator H16 buvo genetiškai modifikuota, kad būtų galima gaminti ir kaupti gentizo rūgštį. Modifikuota padermė demonstravo gentizo rūgšties sintezę tiek heterotrofinėmis, tiek autotrofinėmis augimo sąlygomis, naudojant C1 anglies šaltinį skruzdžių rūgštį.