G. Smalakio daktaro disertacijos “Tobermorito ir ksonotlito sintezės iš gamtinių žaliavų ypatybės, jų savybės ir panaudojimas” gynimas

Autorius, institucija: Giedrius Smalakys, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis:  technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005

Mokslinis vadovas: Prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

 Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Kęstutis Baltakys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
Doc. dr. Anatolijus Eisinas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Dr. Liudvikas Urbonas (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
Prof. dr. Eugenijus Valatka (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Disertacijos gynimas vyks nuotoliniu būdu, norintys stebėti transliaciją kviečiami prisijungti čia.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Pagrindinė priemonė energijos nuostoliams mažinti – izoliacinės medžiagos. Viena iš efektyvių energiją taupančių gaminių rūšių, kurių darbo temperatūra siekia 1050 °C, yra kalcio silikatiniai dirbiniai. Jų pagrindinė sudedamoji dalis yra 1,13 nm tobermoritas arba ksonotlitas, kurie yra stabilūs aukštoje temperatūroje. Ksonotlitas iš visų kalcio hidrosilikatų turi mažiausiai kristalinio vandens, yra atspariausias karščiui ir termiškai stabiliausias (skilimo temperatūra 1050–1100 °C). Tačiau jo sintezės procesai yra sudėtingi ir labai priklauso nuo žaliavų savybių, priemaišų kiekio bei hidroterminio režimo parametrų. Atsižvelgiant į tai, kad vienos iš ribinių sąlygų pakeitimas gali nenuspėjamai pakeisti visą junginių susidarymo procesą, šioje disertacijoje buvo ištirta žaliavų prigimties, mišinių sudėties ir hidroterminės sintezės parametrų įtaka 1,13 nm tobermorito bei ksonotlito susidarymui, kristalitų dydžiui, dispersiškumui, terminiam stabilumui bei tarpinių junginių susidarymo eigai. Palygintas medžiagų su skirtingomis SiO₂ atmainomis (kvarcu, kristobalitu, tridimitu, amorfiniu SiO₂) tinkamumas, pasiūlyti greitos ir ekonomiškos 1,13 nm tobermorito bei ksonotlito sintezės technologiniai parametrai, nustatyti tarpinių junginių susidarymo ir stabilumo intervalai. Ištirtos svarbiausios ksonotlito charakteristikos: savitasis paviršiaus plotas, porų skersmuo ir tūris, vyraujančių porų modelis, jų atitikimas šilumą izoliuojančioms medžiagoms keliamiems reikalavimams. Nustatyta, kad karbonatinė opoka yra puiki žaliava karščiui atspariems (iki 1000 °C) dirbiniams, kurių sudėtyje vyrauja ksonotlitas, gaminti ir pateikta principinė gamybos technologinė schema.