„Grafeno / grafeno oksido funkcionalizavimas ir jo bei jo darinių taikymas nanomedicinoje“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Nora Šlekienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, Chemijos inžinerija – 05T

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Valentinas SNITKA (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T)

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Virgilijus VALEIKA (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkas,
prof. dr. Vitalis BRIEDIS (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, farmacija – 08B),
prof. dr. Gintaras BUIKA (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
dr. Yuriy BUTENKO (Europos kosmoso agentūra (ESA-ESTEC), Nyderlandai, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
prof. habil. dr. Juozas Vidas GRAŽULEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:
Grafenas, dvimatė sp²-hibridizuota anglis, šiuo metu yra intensyviausiai tiriama medžiaga. Grafenas ir jo vediniai naudojami biologiniams taikymams dėl daugybės pageidaujamų grafeno savybių, pvz.: biologinio suderinamumo, žemos kainos, lanksčiai plečiamos gamybos ir paprasto biologinio / cheminio funkcionalizavimo. Grafeno oksidas (GO) lengvai jungiasi su daugybe kitų nanomastelio medžiagų, leisdamas kurti naujus taikymus vaistų pristatymo, vėžio terapijos, audinių inžinerijos, diagnostikos ir organizmų atvaizdų gavimo srityse. Esminė problema, kurią reikia išspręsti prieš plačiau taikant grafeną nanomedicinoje, yra šios naujos medžiagos potencialus trumpalaikis ir ilgalaikis toksiškumas. Buvo sukurta nauja grafeno oksido su hematoporfirinu (GO-HP) funkcionalizavimo kovalentiniu būdu metodologija. Susintetintos naujos grafeno pagrindo hibridinės nanostruktūros su hematoporfirinu ir makromolekulės su 4-piridylporfirinu. Ištirta nanodalelių (GO, ZnO ir TiO₂) sąveika su lipidine membrana bei jų įtaka lipidinės membranos dinamikai ir vientisumui. Pirmą kartą įvertinta grafeno oksido bei grafeno oksido su suformuota baltymų „karūna“ įtaka skirtingų ląstelių linijų (kininio žiurkėno kiaušidžių bei pelės hepatomos MH-22A) gyvybingumui ir funkcionalizuoto grafeno oksido su doksorubicinu įtaka pelės hepatomos MH-22A ląstelių gyvybingumui. Pastebėta, kad vėžinės MH-22A ląstelės geriau absorbuoja grafeno oksido nanodaleles lyginant su sveikomis CHO ląstelėmis ir grafeno oksido funkcionalizavimas doksorubicinu sustiprina doksorubicino priešvėžinį poveikį.