H. A. Doğan daktaro disertacijos “Kultūrinės atminties vaidmuo urbanistinio palikimo adaptuoto pakartotinio naudojimo strategijose: modernizmo architektūroje teminis tyrimas” gynimas

Autorius, institucija: Huriye Armağan Doğan, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: humanitariniai mokslai, menotyra, H003

Mokslinis vadovas – doc. dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – H003).

Menotyros mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Jūratė Kamičaitytė (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003) – pirmininkė;
prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003);
doc. dr. Bilge İmamoglu (TED universitetas, Turkija, humnanitariniai mokslai, menotyra, H003);
doc. dr. Liutauras Nekrošius (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003),
doc. dr. Edita Riaubienė (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Atmintį dažnai veikia ir formuoja išoriniai veiksniai. Šie veiksniai gali būti žodiniai, tokie kaip žmonių pokalbis ir socialinė sąveika, rašytiniai, tokie kaip knygos ir užrašai, arba vizualiniai, tokie kaip fotografijos, brėžiniai ir piešiniai. Tyrinėjant architektūrą ir istorinius pastatus, jie gali būti identifikuojami kaip daugialypis atminties stimulas dėl juos formuojančių įvairių išorinių veiksnių, kurie gali paveikti atsiminimo procesą. Šiuo atžvilgiu architektūra dėl savo ypatingo pobūdžio gali paveikti ir įtvirtinti žmonių prisiminimus, kita vertus, miesto ir jo piliečių atmintis gali atsispindėti architektūroje ir architektūros kalboje. Anot Zevi (1978:3), be kalbos žmonės negali bendrauti. Tai gali būti taikoma ir architektūrai. Kalba žmonėms reiškia prasmę, ir žmonės suteikia prasmę objektams savo atsiminimu. Nors pasaulyje yra daug įvairių kalbų, kiekviena kalba naudojama kaip priemonė emocijoms bei patirtims išreikšti. Todėl kalba suteikia žmonėms įrankį, reikalingą savo mintims išreikšti. Architektūrai taip pat reikalinga sava kalba, kuri vartojama įkūnijamoms idėjoms perduoti. Šiuo atžvilgiu atmintis ir kalba yra glaudžiai susiję, ir galima įžvelgti jų abiejų atspindį architektūroje.

Architektūra apima daugybę ženklų, ir visi ženklai yra sukurti taip, kad būtų apibūdintos jų pirminės funkcijos bei reikšmės (Broadbent, 1980:15). Ypač pastatų fasadai gali būti laikomi svarbiausiu architektūros elementu, sukuriančiu ryšį tarp žmonių ir paties statinio, kadangi žmonėms sudaro pirmą įspūdį apie architektūrinį objektą ir savo kalba perteikia reikšmę. Remiantis Gendelman & Aiello (2010: 256), fasadai yra sąmoningai sukurti tam tikrai žiniai perduoti jų stebėtojams ir tuo pat metu jie gali būti laikomi tekstais, kurie sujungia laiką, erdvę ir įvairius stilius, kad papasakotų istorijas. Todėl fasadai yra projektų, bendraujančių su plačiąja auditorija savo kalba, ekspozicija. Statinių fasadams taikomos kalbos apibrėžimas gali padėti suprasti tai, ką ji perteikia ir, be to, gali padėti suprasti architektūros kalbos formavimosi procesą.

Per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikti įvairių sričių išsamūs moksliniai tyrimai apie atmintį (Peters, P., 2006; Den Boer, P., 2008; Erll, A., 2008; Ardakani, M. K., Oloonabadi, S. S. A.,2011), įvairias architektūros kalbas (Salingaros, N., 2013; Djalali, A., 2017; Marotta, A., Spallone, R., Turco, M., Zich, U., Vitali, M., Marchis, E., Pavignano, M., 2017; Rapoport, A., 2019), aplinkos suvokimą (Mesch, G. S., Manor, O. , 1998; Lange, E., 2001; Jens K., Steen Jacobsen, J., K., S., 2007; Ramkissoon, H., Smith, L. D. G., Weiler, B, 2013) ir kaip patirtys bei atmintis veikia žmonių prisirišimą prie vietos (Vaske, J. J., Kobrin, K. C., 2001; Lewicka, M., 2008; Brown, G., Raymond, C.M., Corcoran, J., 2015; Anton, C. E., Lawrence, C., 2016).

Tačiau suvokimo ir atminties poveikis kultūros paveldo vertinimui nėra plačiai ištyrinėtas. Ypač architektūros kalbos poveikis ir architektūros ypatumai, turintys įtakos žmonių suvokimui apie urbanistinį paveldą. Kaip tai gali būti naudojama praktikoje tvarumui arba kaip adaptuoto pakartotinio naudojimo strategija, vis dar yra atviras klausimas, į kurį turi būti atsakyta. Todėl šio tyrimo aktualumas kyla dėl pastangų atsakyti į šiuos klausimus. Be to, tyrime pateikiamas kuriamas modelis, kuris gali būti įgyvendintas kaip adaptuoto pakartotinio naudojimo strategija. Modelio kūrimo metu buvo taikomi įvairūs eksperimentiniai metodai, vienas jų – okulografijos metodas. Šis metodas, kai įtraukiama skaitmeninė humanitarika ir biometriniai matavimai, leidžia perteikti tyrimą kitu aspektu ir suteikia tyrimui mokslinį bei praktinį naujumą.