Autorius, institucija: Inga Antanaitė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, vadyba, S003
Mokslinės vadovės: prof. dr. Raminta Pučėtaitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003) 2025-04-15 – 2025-08-25
doc. dr. Jurgita Šiugždinienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003) 2015-09-01 – 2025-04-15
Vadybos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003) – pirmininkė
prof. dr. Thomas Andrew Bryer (Old Dominion universitetas, JAV, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
prof. dr. Eglė Butkevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005)
prof. dr. Jaroslav Dvorak (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
prof. dr. Monika Petraitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)
Su disertacija ir jos santrauka galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete:
I. Antanaitės el. disertacija.pdf
I. Antanaitės el. santrauka.pdf
© I. Antanaitė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Viešojo valdymo institucijos vis dažniau susiduria su kompleksinėmis viešosios politikos problemomis. Tačiau tradicinės veiklos rezultatų valdymo sistemos daugiausia buvo kuriamos stabilioms aplinkoms, pabrėžiant pokyčių nuspėjamumą ir kontrolę. Šioje disertacijoje tiriama, kokie bendradarbiavimu grįsto valdymo mechanizmai gali būti integruojami į veiklos rezultatų valdymą, siekiant stiprinti viešojo valdymo institucijų gebėjimus spręsti kompleksines viešosios politikos problemas. Tyrimu siekiama užpildyti žinių spragą apie tai, kaip bendradarbiavimu grįstas valdymas gali būti integruojamas į veiklos rezultatų valdymą ir taip padėti viešojo valdymo institucijoms veikti kompleksiškumo sąlygomis. Disertacijoje taikytas nuoseklusis mišriųjų metodų tyrimas, kuriame vyrauja kokybinis požiūris, apimantis Lietuvos centrinės valdžios institucijų atstovų apklausą, dokumentų analizę ir pusiau struktūruotus ekspertų interviu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad bendradarbiavimo valdymo mechanizmai formuojasi, sąveikaujant bendradarbiavimu grįstam valdymui ir veiklos rezultatų valdymui, ir stiprina institucinius gebėjimus numatyti ateities iššūkius, įvairiapusiškai apsvarstyti problemas ir jų sprendimų būdus bei skatina nuodugnesnį organizacinį mokymąsi. Disertacijoje sukuriamas teorinis Vyriausybės lygmens veiklos rezultatų valdymo kompleksiškumo sąlygomis modelis, konceptualizuojant bendradarbiavimo valdymo mechanizmus ir paaiškinant, kaip jie gali būti integruojami į veiklos rezultatų valdymo procesus. Taip pat paaiškinama, kaip šie mechanizmai stiprina institucinius gebėjimus spręsti kompleksines viešosios politikos problemas.