Autorius, institucija: Julija Kubova-Semaka, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, edukologija, S007
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
Edukologijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Jolita Horbačauskienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007) – pirmininkė
prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Jenny Pange (Joaninos universitetas, Graikija, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Saulius Šukys (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: J. Kubovos-Semakos el. disertacija.pdf
© J. Kubova-Semaka, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Disertacijoje nagrinėjamas edukologijos magistrantų kompetencijos panaudoti potencialias mokymosi aplinkas vystymas, atskleidžiant šio proceso metu kylančius iššūkius ir jų įveikimo galimybes. Tyrimas grindžiamas edukacinių ir mokymosi aplinkų teorija bei holistinio mokymosi visą gyvenimą ir visose gyvenimo srityse idėja. Siekiama atskleisti, kaip asmuo gali ne tik atpažinti jį supančias aplinkas kaip potencialias mokymosi aplinkas, bet ir sąmoningai jas panaudoti savo ir kitų mokymuisi „visada“ ir „visur“. Empirinis tyrimas atliktas taikant praxis metodologinę prieigą ir vieno atvejo kokybinio tyrimo strategiją su 21 įterptuoju tyrimo vienetu. Duomenys rinkti taikant dokumentų analizę, stebėjimą ir pusiau struktūruotus interviu, o analizuoti naudojant kokybinę turinio analizę ir duomenų trianguliaciją. Tyrimu konceptualizuota ir pagrįsta kompetencija panaudoti potencialias mokymosi aplinkas, nustatyti pagrindiniai jos vystymo iššūkiai, atskleistos jų priežastys ir įveikimo galimybės. Empirinis tyrimas leido sukurti ir teoriškai paaiškinti septynių žingsnių dėstytojo ir studentų sąveikos modelį, skirtą šiai kompetencijai vystyti. Tyrimo rezultatai papildo edukacinių ir mokymosi aplinkų teoriją bei gali būti taikomi rengiant edukologijos magistrantus ir tobulinant universitetines studijas, orientuotas į mokymąsi radikaliai naujos informacijos sąlygomis.