I. Golinka daktaro disertacijos “Mikrodalelių atskyrimo metodų ir priemonių tyrimai ir taikymai biologinėse terpėse” gynimas

Autorius, institucija: Ievgeniia Golinka, Kauno technologijos universitetas,

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – 09T

Mokslinis vadovas: prof. dr. Vytautas Ostaševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – 09T)

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

prof. habil. dr. Arvydas Palevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – 09T), – pirmininkas
dr. Rolanas Daukševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – 09T),
prof. dr. Evguenia Korobko (A. V. Lykovo Šilumos ir masės mainų institutas, Baltarusija, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija – 09T),
prof. dr. Edgaras Stankevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.) bibliotekose.

Anotacija:

Mikrodalelių atskyrimas yra svarbus identifikuojant ir analizuojant konkrečias daleles pramoniniuose, biocheminiuose ir klinikiniuose tyrimuose. Siekiant tikslo, iki šiol plačiausiai naudojami dalelių atskyrimo metodai mikrokanaluose, jie skirstomi į aktyviuosius ir pasyviuosius. Aktyvūs metodai naudoja išorines jėgas, tokias kaip elektrinis arba magnetinis laukas, akustinė banga ir optinė sąveika naudojant dalelių dielektrines, magnetines ar optines savybes. Pasyvieji metodai siejami su tokiomis dalelių savybėmis, kaip, pvz., dydis, tankis, ir pirmiausia – leistinomis ląstelių membranų deformacijomis. Pasyvieji metodai yra ne tokie selektyvūs, kaip aktyvieji. Tačiau intensyvėjanti technologijų plėtra vis labiau reikalauja didesnio mikrodalelių kiekio apdorojimo metodų. Akivaizdu, kad reikia pigių ir energiją tausojančių mikrodalelių atskyrimo technologijų ir įrenginių, kuriuos lengva transportuoti ir greitai pasirengti dirbti ekstremaliomis sąlygomis (pvz., autoįvykis, chirurginė intervencija). Šio darbo tikslas yra ištirti ir kurti tokias priemones.