„Išrūgų baltymų valgomosios plėvelės su funkciniais priedais: sudėtis, savybės, panaudojimas maisto produktų gamyboje“ Daktaro disertacija

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Ieva Brink, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, Chemijos inžinerija – 05T

Mokslinis vadovas – prof. dr. Daiva LESKAUSKAITĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Petras Rimantas VENSKUTONIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkas,
doc. dr. Ingrida Bružaitė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos  mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
prof. dr. Jolanta LIESIENĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
dr. Dalija Seglina (Latvijos vaisių auginimo institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
prof. dr. Pranas VIŠKELIS (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Anotacija:

Maisto produktų kokybės išsaugojimas jų realizacijos metu yra vienas pagrindinių uždavinių maisto produktų gamintojams. Maisto technologijose sukurta ir pritaikyta įvairių fizikinių ir cheminių apdorojimo priemonių, naudojamų siekiant kuo ilgiau išsaugoti pirminę maisto žaliavų ir produktų kokybę. Vis dėlto ir toliau nuolat ieškoma tobulesnių, draugiškų aplinkai, saugių vartotojų sveikatai, patikimų daugiafunkcinių alternatyvų, galinčių ne tik kontroliuoti drėgmės ar dujų pernašos procesus maiste, bet ir apsaugoti jį nuo žalingų mikroorganizmų poveikio. Viena iš tokių alternatyvių priemonių gali būti biopolimerinės valgomosios išrūgų baltymų plėvelės ar dangos, kurių sukūrimui ir ištyrimui skirtas šis darbas. Jo metu buvo tiriama kaip įvairūs funkciniai priedai, tokie kaip fermentas transglutaminazė, įvairūs plastifikatoriai, chitozanas, natūraliose vaisių ir uogų sultyse esančios bei kitos antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos paveikia plėvelių ir dangų funkcines savybes. Jų įtaka buvo nustatyta realių maisto sistemų – pjaustytų obuolių, braškių ir kalakutienos – fizikinėms cheminėms savybėms bei mikrobiologinei saugai. Šių plėvelių sudėtį praturtinus svarainių ir spanguolių sultimis, buvo ištirtas jų slopinantis poveikis mikroskopinio grybo P. expansum augimui bei patogeninių mikroorganizmų S. typhimurium, E. Coli, C. jejuni vystymuisi tiek modelinėse maisto sistemose, tiek obuoliuose bei kalakutienoje. Darbo pabaigoje parengtos prototipinės tokių plėvelių panaudojimo technologijos.

21 spalio d., 2016 10:00

KTU Rektorato salė (K. Donelaičio g. 73, 402 a.)

Įtraukti į iCal
Pasiūlyk įvykį!