J. Butkevičienės daktaro disertacijos „Kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo raiška FinTech institucinio pokyčio procese“ gynimas

Autorius, institucija: Jurgita Butkevičienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, vadyba, S003

Mokslinis vadovas: prof. dr. Jurgita Sekliuckienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)

Vadybos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Asta Pundzienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003) – pirmininkė
prof. dr. Žaneta Gravelines (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
prof. dr. Inna Romānova (Latvijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. dr. Jelena Stankevičienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. dr. Mantas Vilkas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

Anotacija: Dėl vykstančios skaitmeninės transformacijos, iškylančių institucinių spragų ir institucinio organizacijų lauko kompleksiškumo iki šiol nagrinėtos kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo formos nepakankamai sprendžia institucinio pokyčio spartos ir kolektyvinio veikimo iššūkius, kylančius industrijų vystymosi metu. Disertacijoje analizuojamas reguliuojamos industrijos pokyčio metu veikiantis kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo fenomenas, gilinantis į jo susiformavimo priežastis, institucinio darbo procesą ir institucinių antreprenerių bei susijusių veikėjų vaidmenis šio pokyčio metu.  Atlikus empirinį kokybinį tyrimą ir išanalizavus FinTech mokėjimų paslaugų sektoriaus institucinį pokytį Lietuvoje 2004 – 2018 m., disertacijoje atskleistas šio institucinio pokyčio metu sėkmingai veikęs kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo fenomenas. Detali aplinkos veiksnių, institucinio darbo ir veikėjų analizė leido suformuoti naujo tipo kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo modelį veikiantį reguliuojamoje industrijoje, pagrindžiant jo formavimosi prielaidas, etapus ir veikimą, bei identifikuoti jo taikymo galimybes ir ribotumus. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, suformuoti modelio sąlygoti teoriniai teiginiai, siūlomos rekomendacijos mokslininkams ir praktikams, kaip pritaikyti kolektyvinių institucinių antreprenerių modelį kitose industrijoje skaitmeninės transformacijos metu.