J. Denafo daktaro disertacijos “Fotoelektrinės įrangos gamybos poveikio aplinkai mažinimas taikant silicio perdirbimą ir saulės elementų pramoninės gamybos procesų modifikavimą” gynimas

Autorius, institucija: Julius Denafas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis:  technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004

Mokslinė vadovė: Prof. dr. Jolita Kruopienė, (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkė
Prof. dr. Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
Prof. dr. Kerstin Kuchta (Hamburgo Technologijos Universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
Dr. Joris Libal (Konstanco Universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
Prof. dr Egidijus Šarauskis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:
Žiedinė ekonomika saulės energetikoje pastaruoju metu tapo svarbia tyrimų tema, kuri ypatingą dėmesį skiria fotovoltinės įrangos eksploatavimo pabaigos – šalinimo etapui. Ši tyrimų sritis tapo itin aktuali, kadangi yra paskaičiuota jog visame pasaulyje sukauptas atliekų kiekis iki 2030 m. viršys net vieną milijoną tonų, o vien tik Europa bus atsakinga už maždaug 60% šios netinkamos eksploatuoti produkcijos kiekio. Ne ką mažiau svarbu yra optimizuoti atliekų susidarymą ne tik šalinimo, bet ir gamybos etape. Aukšto švarumo silicio, naudojamo gaminti saulės elementus, išgavimas yra labiausiai energijai reiklus etapas visoje saulės energetikos vertės grandinėje. Todėl tai rodo tvarios gamybos ir ekologinio projektavimo principų įgyvendinimo svarbą ir praktinę vertę šiame etape. Disertacijoje buvo ištirtos ir pritaikytos pramonei dvi inovacijos – silicio perdirbimas bei gamybos procesų modifikavimas. Silicio perdirbimo technologija suteikia galimybę saulės elementų gamintojui grąžinti didelę dalį savo gamybos broko pakartotiniam naudojimui ir tokiu būdu mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Antroji naujovė leidžia sutrumpinti gamybos procesą eliminuojant PSG valymo žingsnį, kadangi difuzijos metu suformuoto papildomo SiOx sluoksnio nebereikia pašalinti, kaip tai yra daroma standartinio gamybos proceso metu. Dėka to, yra taupomos žaliavos, elektros energija bei mažinami gamybos atliekų kiekiai. Disertacijos tyrimų metu gauti rezultatai gali padidinti Europos fotovoltinės įrangos gamintojų konkurencinį pranašumą ir suteikia galimybę rinkai pasiūlyti produktus, pasižyminčius ženkliai mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai išlaikant reikiamus gaminio savikainos ir kokybės reikalavimus.