J. Rapsikevičiaus daktaro disertacijos „Struktūrinių reformų sąlygotos ekonominės veiklos atsparumas ekonominiams šokams“ gynimas

Autorius, institucija: Jonas Rapsikevičius, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika, S004

Mokslinė vadovė: prof. dr. Jurgita Bruneckienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Mokslinis konsultantas: prof. dr. Rytis Krušinskas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Daiva Dumčiuvienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004) – pirmininkė
prof. habil. dr. Jaroslaw Korpysa (Ščecino universitetas, Lenkija, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. dr. Valentinas Navickas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. dr. Ilona Skačkauskienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
prof. dr. Vytautas Snieška (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: J. Rapsikevičiaus el. disertacija (PDF)

Anotacija: Disertacija apima trilypį sampratų suvokimą bei sąsajas tarp struktūrinių reformų, ekonominės veiklos ir jos atsparumo šokams. Šiame kontekste struktūrinės reformos yra suvokiamos, kaip pagrindinis valstybės įrankis, kuriuo siekiama gerinti ekonominės sistemos veikimą, jų įgyvendinimas valstybės valdyme ne tik padaro jas ekonominėmis priemonėmis, bet ir leidžia pastarąsias suvokti, kaip politines priemones. Ekonominė veikla suvokiama, kaip šalies ūkio raidos matas, apibūdinamas įvairiomis ekonominėmis charakteristikomis (investicijomis, lūkesčiais, produktyvumu, augimu ir kt.). Ekonominis atsparumas, kaip gebėjimas patyrus šoką išlaikyti ekonominės veiklos augimą, gali būti vertinamas pagal skirtingas prielaidas. Pagrindinis disertacijos tikslas yra apjungiant šias sampratas sukurti modelį, pagal kurį būtų galima įvertinti Europos Sąjungos šalių struktūrinių reformų sąlygojamą poveikį ekonominei veiklai ir jos atsparumui šokams. Šios metodologijos panaudojimas leidžia įvertinti struktūrinių reformų veiksmingumą bei jų daromą neigiamą ir teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atsparumui šokams. Ši metodologija leidžia atlikti pagrįsta duomenų palyginimą tarp valstybių. Dažniausiai tai padaryti moksliniuose tyrimuose yra sudėtinga dėl įvairių struktūrinių reformų rodiklių įvairovės ir jų metodikos pokyčių ne tik skirtingų šalių atžvilgiu, bet ir skirtingais laikotarpiais. Svarbu paminėti, kad disertacijoje sukurtas struktūrinių reformų poveikio ekonominei veiklai ir atsparumui šokams vertinimo modelis yra tinkama poveikio vertinimo, ekonominės analizės bei strateginio planavimo priemonė.