„Karbazolo ir trifenilamino darinių, skirtų optoelektronikos prietaisams, eksperimentinis ir teorinis tyrimas“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Viktorija Mimaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Juozas Vidas GRAŽULEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Moksliniai konsultantai:
Doc. dr. Jolita OSTRAUSKAITĖ (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P);
Prof. dr. Gjergji SINI (Sergi Pontuaz universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:

prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T), – pirmininkas
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T)
prof. habil. dr. Saulius Antanas Juršėnas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P),
prof. dr. Šarūnas Meškinis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T),
dr. Almantas Pivrikas (Murdocho universitetas, Australija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08T).

Anotacija:

Organinė optoelektronika yra sparčiai besiplėtojanti tyrinėjimų sritis, apimanti tokias mokslo šakas: chemiją, fiziką, medžiagų mokslą ir inžineriją. Optoelektronikos prietaisai, kaip organiniai šviesos diodai ir organiniai fotovoltiniai elementai, dėl patrauklių savybių sudomino daugelį mokslininkų ir pramoninkų. Siekiama sukurti medžiagas, kurios užtikrintų geras optoelektronikos prietaisų charakteristikas, jų stabilumą ir veikimo ilgaamžiškumą.  Karbazolil- ir trifenilaminofragmentai yra gerai žinomi ir plačiai naudojami. Tačiau pasiekta pažanga gerinant prietaisų parametrus rodo, kad visos galimybės nėra išnaudotos. Patikimų teorijų, kurios leistų prognozuoti, optimaliu savybių deriniu pasižyminčių organinių puslaidininkių struktūras, trūksta. Efektyvių organinių puslaidininkių paiešką palengvina sisteminga informacija apie jų savybių ir struktūros savitarpio priklausomybę. Siekiant įvertinti šią priklausomybę yra sintetinami panašios cheminės struktūros junginiai, besiskiriantys tam tikru požymiu, pavyzdžiui pakaitų pobūdžiu, jų kiekiu, padėtimi molekulėje.