L. Gilio daktaro disertacijos „Efektyvia jonizuojančiosios spinduliuotės sugertimi pasižyminčių bešvinių radiacinės saugos elementų kūrimas ir tyrimai“ gynimas

Autorius, institucija: Laurynas Gilys, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, fizika, N002

Mokslinis vadovas: prof. dr. Diana Adlienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002)

Mokslinis konsultantas: doc. dr. Egidijus Griškonis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Fizikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002) – pirmininkas
dr. Gunta Kizane (Latvijos universitetas, Latvija, gamtos mokslai, fizika, N002)
prof. dr. Liutauras Marcinauskas (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002)
vyr. m. d., dr. Šarūnas Meškinis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002)
vyresn. m. d., dr. Rita Plukienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika, N002)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73 – 402, Kaunas).

Anotacija: Sparčiai augantis jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas pramonėje ir medicinoje yra siejamas su naujais iššūkiais darbuotojų ir pacientų apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio biologiniams objektams adekvačiomis spinduliuotės sugerties savybėmis pasižyminčius apsauginius elementus naudoti privaloma.  Dažniausiai tokių elementų sudėtyje yra gamtoje plačiai paplitusio ir santykinai pigaus švino, kuris nepaisant efektyvios jonizuojančiosios spinduliuotės sugerties, turi nemažai trūkumų. Iš švino pagaminti apsauginiai elementai yra sunkūs, mažai elastingi, pasižymi dideliu toksiškumu, be to jų perdirbimo procesas yra brangus. Šios disertacijos tikslas sukurti ir įvertinti klinikinėje praktikoje bešvinius polimerinius kompozitus, pasižyminčius efektyvia rentgeno spinduliuotės sugertimi medicininės diagnostikos energijų (40–141 keV) intervale, kurie galėtų būti naudojami įvairiarūšėse radiacinę saugą užtikrinančių priemonių konstrukcijose. Disertacijoje aprašoma bešvinių polimerinių kompozitų gamybos bei analizės metodai, rentgeno spinduliuotės sąveikos su medžiaga ypatumai, įvertinant fotonų pluošto geometriją. Taip pat nagrinėjama rentgeno spinduliuotės silpimas polimeriniuose kompozituose bei fotonų sugerties procesai daugiasluoksnėje polimerinėje struktūroje. Disertacijos rezultatai rodo, kad polimeriniai kompozitai gali būti alternatyva švinui radiacinės saugos srityse. Nustatyta, kad polimeriniai kompozitai pasižymi efektyviomis rentgeno spindulių sugerties savybėmis, be to, jie yra mechaniškai tvirti. Išanalizavus teorinius ir eksperimentinius jonizuojančiosios spinduliuotės silpimo rezultatus polimeriniuose kompozituose su metalų ar metalų junginių užpildais buvo įvertintas kaupimo faktorius kaip spinduliuotės efektyvumo parametras, susijęs su spinduliuotės sklaida vienasluoksnėse ir daugiasluoksnėse struktūrose.