L. Jasiūno daktaro disertacijos “Atliekinės biomasės termocheminis suskystinimas ir aukštesnės vertės bioproduktų sintezė” gynimas

Autorius, institucija: Lukas Jasiūnas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005

Mokslinis vadovas: Doc. dr. Linas Miknius (Kauno technologijos universitetas, technologiniai mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. Dr. Raimundas Šiaučiūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
Prof. Dr. T. Richard Hull (Centrinio Lankašyro universitetas, Jungtinė Karalystė, gamtos mokslai, chemija, N003)
Prof. Dr. Vytautas Mickevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Dr. Birutė Sapijanskaitė-Banevič (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Dr. Nerijus Striūgas (Lietuvos Energetikos Institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Disertacijos gynimas vyksta nuotoliniu būdu, norintys stebėti transliaciją kviečiami prisijungti čia.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Poliuretanas – labai universalių polimerų, kurie iki šiol yra didžiąja dalimi gaminami iš naftos žaliavų, grupė. Įprastai, poliuretanas sintetinamas vykstant reakcijoms tarp poliolių ir polifunkcinių izocianatų. Gamyboje plačiai naudojami polieterio ir poliesterio polioliai. Solvoterminis suskystinimas yra sudėtingas termocheminis procesas, apimantis daugybę vienu metų vyksiančių ir tarpusavyje konkuruojančių solvolizės reakcijų, kurios švelniomis arba vidutinėmis sąlygomis su homogeniniu katalizatoriumi skaido cheminius ryšius biomasėje. Priklausomai nuo pradinės žaliavos, biopolioliuose, gaminamuose šia technologija, gausu aromatinių ir alifatinių junginių, turinčių hidroksigrupių, paprastai pasižyminčių dideliu reaktyvumu ir tinkamų pakeisti naftos chemikalus gaminant poliuretano produktus. Šiame darbe buvo tiriamas trijų Lietuvoje gausių pramoninių biomasės šalutinių produktų skystinimas. Tokių atliekų, likučių ir šalutinių produktų panaudojimas galėtų technologiškai pažangias biomasės pramonės šakas priartinti prie efektyviu išteklių naudojimu pasižyminčios biorafinavimo koncepcijos ir žiedinės ekonomikos principų. Šiame darbe aptariami biopolioliai, pagaminti žaliaviniu gliceroliu medijuojama solvoterminio suskystinimo technologija, buvo sėkmingai panaudoti sintetinant didelės biomasės frakcijos standžias poliuretano putas ir adhezyvus, naudojant komercinius izocianatus ir polimerizacijos priedus. Buvo nustatytos šių galutinių produktų mechaninės, stabilumo, toksiškumo savybės ir pakartotinio panaudojimo potencialas.