Autorius, institucija: Laura Tamkutė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija T005
Mokslinis vadovas: Prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Virgilijus Valeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
Doc. dr. Ina Jasutienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Doc. dr. Vilma Kaškonienė (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Dr. Dalija Seglina (Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Sodininkystės institutas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Doc. dr. Antanas Šarkinas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005).
Disertacijos gynimas vyksta nuotoliniu būdu, norintys stebėti transliaciją kviečiami prisijungti čia.
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).
Anotacija:
Perdirbant stambiauoges spanguoles (Vaccinium macrocarpon) susidaro dideli kiekiai šalutinių produktų (biologiškai skaidžių atliekų). Šalutiniuose perdirbimo produktuose lieka daug vertingų maistinių medžiagų – maistinių skaidulų, angliavandenių, lipidų, baltymų bei mikrokomponentų – polifenolinių junginių, organinių rūgščių ir kitų bioaktyvių junginių. Be to, jų tvarkymas (utilizavimas) susijęs su papildomais kaštais bei potencialiu neigiamu poveikiu gamtai. Todėl ypač aktualu kurti ir tobulinti įvairių augalinės kilmės atliekų perdirbimo į didesnės pridedamosios vertės funkcionaliuosius komponentus technologijas, pasitelkiant naujus biorafinavimo metodus – ekstrakciją virškriziniu anglies dvideginiu, ekstrakciją tirpikliais padidinto slėgio aplinkoje ir kt. Kadangi skirtingos žaliavos pasižymi savita biologine struktūra ir chemine sudėtimi, todėl biorafinavimo etapai ir sąlygos pritaikyti ir optimizuoti būtent stambiauogių spanguolių išspaudoms. Šiame darbe taikant įvairius ekstrakcijos metodus ir naudojant skirtingo poliškumo tirpiklius išgauti spanguolių ekstraktai bei frakcijos, įvertinta jų sudėtis, antioksidacinės, priešvėžinės, antivirusinės ir antimikrobinės savybės. Įvertintas etanolinio ekstrakto poveikis mėsos gaminių kokybei bei saugai. Nustatyta, kad tirti spanguolių ekstraktai yra stiprūs antioksidantai, kurių sudėtyje yra vertingų fitocheminių junginių, pasižyminčių antimikrobinėmis bei antivirusinėmis savybėmis. Todėl jie yra perspektyvūs panaudojimui mėsos ir kituose maisto gaminiuose.