M. Aiko daktaro disertacijos „Kietų medžiagų skaidymo atmosferinio slėgio terminės plazmos aplinkoje tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Mindaugas Aikas, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006

Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Andrius Tamošiūnas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Algirdas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas
dr. Robert Lewtak (Energetikos institutas – Nacionalinis tyrimų institutas, Lenkija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
prof. dr. Juozas Padgurskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
dr. Inna Pitak (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
doc. dr. Robertas Poškas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: M. Aiko el. disertacija (PDF)

Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto AK-330 auditorijoje (Breslaujos g. 3-330, Kaunas)

Anotacija: Dėl didėjančio žmonių populiacijos skaičiaus (2010 m. – 6,97 mlrd., 2020 m. jau 7,82 mlrd.) auga įvairių plataus vartojimo prekių / produktų paklausa ir vartojimas bei susidarančių atliekų kiekis. Valdžios institucijų poreikis teikti tinkamas ir tvarias atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugas tampa vis svarbesnis. Atliekų tvarkymas ES vykdomas remiantis atliekų hierarchijos principu (direktyva 2008/98/EB). Remiantis šia direktyva, atliekų kiekį siekiama sumažinti jas pakartotinai panaudojant ar perdirbant. Deja, ne visas atliekas galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Atliekų perdirbimas ar pakartotinis panaudojimas taip pat turi ribotą būvio ciklą, po kurio jas vis tiek tenka utilizuoti. Šiame etape atsiveria galimybė tvariam atliekų tvarkymui taikant plazminį atliekų dujinimą, kai iš netinkamų pakartotinai panaudoti ar perdirbti atliekų gaunami antriniai aukštesnės pridėtinės vertės produktai (pvz., sintetinės dujos) išvengiant kenksmingų antrinių teršalų susidarymo. Šie produktai gali teikti papildomą naudą tolesnėje įvairių chemikalų, biodegalų, elektros ar šiluminės energijos gamyboje. Atlikti eksperimentiniai kietųjų atliekų (medienos, kietojo atgautojo kuro ir FFP2 respiratorių granulių) konversijos su termine plazma tyrimai leido nustatyti plazmą formuojančio vandens garo srauto įtaką kietų atliekų konversijos procesui. Taip pat įvertintas siūlomos plazminės technologijos efektyvumas apskaičiuojant plazminio dujinimo proceso energijos ir masės balansą kiekvienai pasirinktai medžiagai.