M. Gužausko daktaro disertacijos „Naujų organinių medžiagų, skirtų jutikliams ir elektroluminescenciniams prietaisams, intramolekulinės ir tarpmolekulinės krūvio pernašos emisijos reguliavimas“ gynimas

Autorius, institucija: Matas Gužauskas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008

Mokslinis vadovas: vyr. m. d. habil. dr. Dmytro Volyniuk (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Mokslinis konsultantas: dr. Rita Butkutė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkas
vyr. m. d. dr. Šarūnas Meškinis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Jolita Ostrauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Torma Paivi (Alto universitetas, Suomija, gamtos mokslai, fizika, N002)
vyr. m. d. dr. Gediminas Račiukaitis (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika, N002)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: M. Gužausko el. disertacija (PDF)

Anotacija: Šioje daktaro disertacijoje nagrinėjamas intramolekulinio ir tarpmolekulinio krūvio pernašos emisijos reguliavimas naujose organinėse medžiagose, daugiausia dėmesio skiriant jų panaudojimo galimybėms elektroluminescenciniuose prietaisuose ir jutikliuose. Tyrime nagrinėjamos medžiagų, pasižyminčių termiškai aktyvuota uždelsta fluorescencija (TADF), optoelektroninės, fotofizikinės ir elektrocheminės savybės. Pagrindinė nagrinėjama sritis – kaip organiniai puslaidininkiai reaguoja į išorinius dirgiklius, pavyzdžiui, temperatūrą ir UV spinduliuotę, kurie daro įtaką jų emisijos charakteristikoms, molekulių konformacijai ir morfologijai. Tyrime pabrėžiama naujų reiškinių, tokių kaip termiškai kontroliuojama mechanochrominė liuminescencija ir fotostimuliuojama fluorescencija, reikšmė optoelektronikos taikymams. Nagrinėjamos kelių naujai sukurtų organinių junginių serijų struktūrinės ir funkcinės savybės. Tyrimas suteikia vertingų įžvalgų apie medžiagų struktūrą, atskleisdamas, kaip vyksta krūvio pernaša ir kokią įtaką ji daro emisijos efektyvumui. Šis darbas labai praplečia žinias apie organinius puslaidininkius ir jų perspektyvas didelio našumo, tvariems prietaisams, tokiems kaip OLED ir UV jutikliai. Jame padėtas pagrindas naujos kartos optoelektroninių prietaisų medžiagoms kurti, atskleidžiant, kaip išoriniai dirgikliai gali būti naudojami molekulinėms savybėms valdyti.