M. R. Repon daktaro disertacijos “Elektrai laidžios šildomos ir kompresinės tekstilės kūrimas” gynimas

Autorius, institucija: Md Reazuddin Repon, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008

Mokslinis vadovas: prof. dr. Daiva Mikučionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
vyr. m. d. dr. Viktoras Grigaliūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkas
doc. dr. Marcin Barburski (Lodzės technikos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Jurgita Domskienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Eglė Kumpikaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Malgorzata Matusiak (Lodzės technikos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas)

Disertacijos gynimas vyko Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnio Posėdžių kambaryje (K.Baršausko g. 59 – A228, Kaunas)

Anotacija: Daktaro disertacijoje pristatomas elektroninės tekstilės, skirtos šilumai generuoti tekstiliniuose kompresiniuose ortopediniuose įtvaruose, tyrimas. Šio tyrimo tikslas – sukurti kompresines megztas struktūras su šildymo funkcija ir ištirti jų šilumos generavimo charakteristikas bei temperatūros pokyčius tempiant bei priklausomai nuo dėvėjimo sąlygų. Sukurtos tekstilinės struktūros su elastomeriniais ataudiniais siūlais kompresijos generavimui ir sidabru dengtais poliamidiniais siūlais, apsaugotais platiruotoje struktūroje, šildymo funkcijai užtikrinti numegztos elektronine plokščiąja dviejų adatinių mezgimo mašina. Šiame darbe buvo išspręsta problema, susijusi su standžiais elementais, naudojamais rinkoje esančiuose ortopediniuose įtvaruose, siekiant išvengti dėl to kylančių kompresijos pokyčių. Tokių įtvarų pramoninis naudojimas yra įmanomas, jei bus išspręsti keli konstrukcijų gamybos technologiniai žingsniai, įskaitant dėvėjimo sąlygas. Ištirtas sukurtų konstrukcijų temperatūrinis profilis ir šilumos susidarymo palyginimas po tempimo ir plovimo įvairiais lygiais. Išvados atskleidė, kad visi bandiniai greitai įšildavo per pirmą minutę, o vėliau šilimas lėtėjo, kol galiausiai per 2–3 minutes 40–45 °C temperatūra nusistovėdavo, išskyrus tam tikrus atvejus, priklausomai nuo įtampos ir mezgimui naudotų laidžių siūlų. Tokia temperatūros dinamika labai tinka šilumos terapijai. Skalbimas ir tempimas neigiamai veikia šilumos susidarymą. Taip pat išspręstas sunkaus energijos šaltinio naudojimas. Remiantis tyrimų rezultatais, buvo pagamintas ortopedinio kompresinio šildomo įtvaro prototipas.