M. Vaidelio daktaro disertacijos „Savaime besiformuojantys raštai informacijos slėpimo uždaviniuose“ gynimas

Autorius, institucija: Martynas Vaidelys, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: fiziniai mokslai, informatika – 09P

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, informatika – 09P).

Informatikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Rimantas Barauskas (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, informatika – 09P) – pirmininkas,
prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, informatika – 09P),
prof. dr. Vacius Jusas (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, informatika – 09P),
doc. dr. Kristina Poškuvienė (Kauno technologijos universitetas, fiziniai informatika – 09P),
prof. dr. Miguel A.F. Sanjuan (Rey Juan Carlos universitetas, Ispanija, fiziniai mokslai, informatika – 09P).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas), Vytauto Didžiojo universiteto (K. Donelaičio g. 52, Kaunas) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Saulėtekio al. 14, 10223 Vilnius) bibliotekose.

Anotacija:
Sudėtingi savaime besiformuojantys raštai, pagrįsti biologiniais, cheminiais ir fizikiniais procesais, gali būti sėkmingai pritaikyti slaptai vizualinei informacijai slėpti ir perduoti. Pristatyta saugios komunikacijos schema tarp siuntėjo ir gavėjo naudojanti du raštus, kai informacija atskleidžiama kaip skirtuminis vaizdas tarp originalaus ir slapta informacija perturbuoto rašto. Raštams formuoti naudojami matematiniai realaus pasaulio sistemas aprašantys modeliai. Lūžtančiomis spiralinėmis bangomis pagrįstas raštų formavimo algoritmas suteikia galimybę perturbacijas atlikti rašto generavimo metu. Tai padidina saugumą ir leidžia valdyti dekoduoto vaizdo kokybę. Dinaminės vizualinės kriptografijos (DVC) algoritmas, pagrįstas optinio laike vidurkinto muaro technika, pasitelktas informacijai slėpti panaudojant tik vieną vaizdą. Skaitmeniniai dichotominiai vaizdai koduojami deformuojamose vienmatėse muaro gardelėse, virpinamose pagal iš anksto žinomą fizikinį procesą. Fizikinį procesą aprašanti tikrinė forma naudojama kaip dekodavimo raktas. Įvairūs raštų formavimo mechanizmai ir parametrai lemia tai, kad sukuriami skirtingų savybių vaizdai. Siekiant užtikrinti saugią komunikaciją būtina įvertinti rašto sudėtingumą ir tinkamumą. Panaudojant dvimačių tiesinių rekurentinių sekų (2‑LRS) rangų koncepciją galima įvertinti vaizdų sudėtingumą kiekvienos erdvinės koordinatės atžvilgiu ir aptikti transformacijas iš mažo mastelio į didelio mastelio erdvinį chaosą.