N. Belli daktaro disertacijos “Pokario masinis būstas Europoje: nuosmukio anatomija?” gynimas

Autorius, institucija:  Nicola Belli, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: humanitariniai mokslai, menotyra, H003

Mokslinis vadovas: vyr.m.d., dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos universitetas, Humanitariniai mokslai, Menotyra, H003)

Menotyros mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Kęstutis Zaleckis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003) – pirmininkas
doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
doc. dr. Edita Riaubienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
prof. dr. Edward Denison (Dublino technologijos institutas, Airija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Tyrimo tikslas – atliekant trijų atvejų lyginamąją analizę ištirti masinių gyvenamųjų namų periodo Europoje (1950–1980 m.) fizinį ir diskursyvų konstravimą bei jų paveldą po pereinamojo laikotarpio. Tyrimo objektai – Vällingby (Stokholmas, Švedija), Lazdynų (Vilnius, Lietuva) ir San Polo (Breša, Italija) mikrorajonai. Disertaciją sudaro trys skyriai: pirmasis ir antrasis disertacijos skyrius skirtas pristatyti ir aptarti modernaus miestų planavimo istorines bei teorines šaknis ir pokario Europos modernaus masinio būsto aukso amžių, taip pat šio reiškinio intelektualinę dekonstrukciją, nuosmukį ir paveldą; trečiajame skyriuje analizuojami Vällingby, Lazdynų ir San Polo mikrorajonai pagal konkrečius kriterijus. Pirmasis analizės kriterijus skirtas istorinių ir politinių sąlygų, paskatinusių statybas, tyrimui; antrasis – Vällingby, Lazdynų ir San Polo fizinių ir architektūrinių savybių tyrimui; trečiasis – diskurso atkurimui analizuojant rašytinius šaltinius, kuriuose minimi mikrorajonai po jų statybų; ketvirtasis – pasirinktų tyrimo atvejų paveldo analizei. Tyrime siekiama pritaikyti disonuojančio paveldo sampratą analizuojant pokarinio modernaus masinio būsto palikimą. Atliekant tyrimą masinio būsto pranešimų pasenimas ir nepageidaujamumas bei problemos, susijusios su klasėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis įvardinami kaip pagrindiniai disonanso veiksniai. Dėl kiekvieno tiriamojo atvejo ypatumų šie veiksniai Vällingby, Lazdynų ir San Polo mikrorajonuose pasireiškia skirtingai.