„Nanopluoštinių medžiagų formavimas elektrinio verpimo būdu ir jų filtravimo savybių tyrimas“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Jonas Matulevičius, Kauno technologijos universitetas

Mokslinis vadovas – prof. dr. Linas KLIUČININKAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T)

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) .

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Raimundas ŠIAUČIŪNAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkas,

prof. habil. dr. Juozas Vidas GRAŽULEVIČIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),

dr. Kęstutis KVIETKUS (Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas, fiziniai  mokslai, fizika – 02P),

prof. dr. Jolanta LIESIENĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),

prof. habil. dr. Ireneusz ZBICINSKI (Lodzės technologijos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Anotacija:

Mažesnis filtro pluošto skersmuo, esant vienodam filtro supakavimo tankiui, lemia geresnį filtravimo efektyvumą. Todėl filtrų su mažesniu nei mikrometro pluošto skersmeniu, t.y. nano lygmens, taikymas filtruojant yra patrauklus ir inovatyvus tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu. Disertacijos tikslas – elektrinio verpimo būdu pagaminti nanopluoštus ir ištirti jų savybes bei atlikti palyginamąjį nanopluoštinių medžiagų filtravimo savybių oro sraute vertinimą. Disertacijos rengimo metu sukonstruota eksperimentinė įranga, skirta nanopluoštų formavimui elektrinio verpimo metodu bei įranga nanopluoštų filtravimo rodikliams nustatyti. Disertacijoje yra pateikiamas polimerinių tirpalų parametrų, elektrinio verpimo sąlygų ir jų įtakos nanopluoštų filtrų ir filtravimo savybėms detalus charakterizavimas. Palyginamieji filtravimo tyrimai su nanopluoštų filtrais, pagamintais iš skirtingų polimerinių medžiagų, vykdyti įvertinant ir palyginant vienasluoksnių ir daugiasluoksnių nanopluoštų filtrų kokybės veiksnius, taip pat įvertinant ir palyginant polistireno latekso ir natrio chlorido aerozolio dalelių filtravimo nanopluoštų filtrais efektyvumą. Nustatyta, kad didžiausias filtravimo efektyvumas ir kokybės veiksnys yra pasiekiamas polivinilacetato ir poliakrilnitrilo filtrais. Dėl ypatingos „rutulingų nanopluoštų“ morfologijos, polivinilacetato filtrai pasižymėjo didžiausiomis kokybės veiksnio ir filtravimo efektyvumo reikšmėmis: 0,0548 Pa^-1 (98,79%), filtruojant 100 nm daleles, ir 0,0423 Pa^-1 (96,79%) filtruojant 300 nm daleles.