P. Karpavičiaus daktaro disertacijos “Universalaus bevielio jutiklio skirto pjovimo įrankio būklės stebėjimui tyrimai ir kūrimas” gynimas

Autorius, institucija: Paulius Karpavičius, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis:  technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009

Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. habil. dr. Arvydas Palevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009) – pirmininkas
Prof. habil. dr. Vladimir Babitsky (Loughborough universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
Prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, transporto inžinerija, T003)
Vyr. m. d. dr. Gintautas Dundulis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Disertacijos gynimas vyko mišriu būdu.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

„Pramonė 4.0“ tai naujoji pramonės revoliucija, kuri apima tokias sąvokas kaip komunikacija, didieji duomenys (angl. Big Data) ir skaitmeninė debesų kompiuterija. Šios naujos koncepcijos priėmimas suteikia milžiniškų galimybių įgyvendinti žiedinės ekonomikos veiksmų plano iniciatyvas švaresnei ir konkurencingesnei Europai, siekiant pagerinti bet kurio gamybos proceso, įgyvendinančio šias koncepcijas, kokybę, lankstumą ir efektyvumą. Ši disertacija skirta moksliniams tyrimams ir plėtrai, vienam iš svarbiausių „Pramonės 4.0“ etapų, kai kuriant įrenginius pjovimo procesui stebėti naudojami kibernetiniai-fiziniai komponentai. Kitas nepakeičiamas „Pramonės 4.0“ aspektas – daiktų internetas (DI), kuris įveiklina mašinų tarpusavio ryšius ir tinklus, įveikiančius geografinius apribojimus ir kliūtis, leidžiančius dinamiškai ir efektyviai naudoti turimus gamybos išteklius. Todėl atliekant tyrimus sukurta internetinė bevielio technologinių procesų stebėjimo sistema su paskirstytosiomis debesimis pagrįstomis didžiųjų duomenų programomis. Sujungus DI platformos ir dirbtinio intelekto stipriąsias puses, buvo sukurta prieiga prie realaus pasaulio duomenų ir jų apdorojimo, taip sukuriant virtualų realaus technologinio proceso vaizdą. Įrankio ir ruošinio sąveikos dinamikos tyrimai ir frezavimo proceso savaiminio belaidžio stebėjimo sprendimai užtikrina, kad bus pasiekta produkto kokybė, kuri yra pagrindinis išmaniosios gamybos veiksnys. Šių tyrimų rezultatai bus naudingi „Ateities išmaniųjų gamyklų“ kūrėjams ir plėtotojams.
Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios baigiamojo darbo išvados, literatūros sąrašas ir autoriaus publikacijų sąrašas.
Pirmajame disertacijos skyriuje apžvelgiama mokslinė literatūra apie „Pramonę 4.0“, jos samprata ir pagrindiniai komponentai: sąsajos, debesų gamyba, didieji duomenys ir tiesioginio bei realaus laiko apdorojimo procesų stebėsena, pagrįsta savaiminiais bevielių jutiklių tinklais. Apžvelgiama literatūra, susijusi su aplinkos energijos generavimu, daugiausia dėmesio skiriama virpesių keitimui į elektros energiją pjezoelektriniais keitikliais. Tiriamos rago (horno) tipo bangolaidžio rezonatorių pritaikymo apdirbimo aplinkoje su kotiniais besisukančiais įrankiais galimybės.
Antrajame skyriuje pateikiami teoriniai kotinio įrankio laikiklio tyrimai, skirti išilginių ir sukamųjų virpesių režimų generavimui ir besisukančio įrankio virpesių energijos transformavimui į elektros energiją.
Trečiajame disertacijos skyriuje pateikiami savaiminio maitinimo belaidžio jutiklio mazgo projektavimo rezultatai, pristatomas ir išsamiai aptariamas įterptosios sistemos veikimo principas, analizuojama jutiklio mazgo architektūra.
Ketvirtajame skyriuje pristatomas taikant mašininio mokymosi modelius atliktas eksperimentinis teorinio tyrimo rezultatų patikrinamas.
Išvadose pateikiami teorinių ir eksperimentinių tyrimų metu gauti rezultatai.