P. Ravikumar daktaro disertacijos „Polimeriniai nanopluoštiniai aerozolio ėminių ėmimo filtrai: kūrimas, apibūdinimas ir taikymas“ gynimas

Autorius, institucija: Preethi Ravikumar, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,aplinkos inžinerija, T004

Mokslinis vadovas: prof. dr. Dainius Martuzevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Linas Kliučininkas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkas
prof. dr. Gintaras Denafas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Violeta Makarevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Jurgita Ovadnevaitė (Golvėjaus Nacionalinis Airijos universitetas, Airija, gamtos mokslai, fizika, N002)
vyr. m. d. dr. Simas Račkauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).

Anotacija: Šioje anotacijoje aprašomas nano/mikro kompozitinio pluoštinio filtro taikymas aerozolio dalelių mėginiams imti atliekant aerozolio dalelių citotoksiškumo tyrimus. Tyrimai apima specializuoto mėginių ėmimo filtro gamybą ir naudojimą. Šiam filtrui būdingas sluoksniuotas kompozitinis nano- iki submikro metrų dydžio polimerinių pluoštų išdėstymas. Jis padidina dalelių sulaikymo efektyvumą ir mechaninį stabilumą, o kartu leidžia atlikti įvairias vėlesnes fizikines-chemines ar toksikologines analizes. Filtrą sudaro kompozitinė matrica su viršutiniu nanopluoštiniu sluoksniu, skirtu veiksmingai sulaikyti aerozolio nanodaleles. Šis viršutinis sluoksnis suteikia didelį paviršiaus plotą dalelėms nusėsti ir užtikrina, kad dalelės būtų patikimai sulaikytos. Pagrindinė matrica palaiko mechaninį stabilumą ir palengvina ląstelių kultivavimą. Ši dviguba dalelių surinkimo ir ląstelių laikymo funkcija yra reikšminga pažanga, palyginti su tradiciniais dalelių mėginių ėmimo metodais. Taikant aprašytą metodą aerozolio dalelės surenkamos tiesiai ant filtro, išsaugant jų pirminę formą ir savybes. Surinkus daleles, filtras panardinamas į kultūrinę terpę ir ląstelės sėjamos tiesiai ant dalelių. Šis metodas leidžia užtikrinti tiesioginę ląstelių ir dalelių sąveiką ir tiksliau įvertinti citotoksiškumą, palyginti su netiesioginiais metodais, kai dalelės ištirpinamos mitybinėje terpėje. Aerozolio dalelių citotoksiškumas vertinamas remiantis ląstelių sveikatos rodiklių, įskaitant ląstelių gyvybingumą, reakciją į stresą ir kitus biomarkerius, stebėsena. Toks tiesioginis ląstelių susidūrimas su filtro paviršiuje esančiomis dalelėmis užtikrina tikroviškesnį dalelių toksiškumo vaizdą. Šis metodas turi keletą privalumų. Jis padidina tikslumą, nes užtikrina tiesioginę ląstelių ir dalelių sąveiką, geriau atspindinčią dalelių toksiškumo potencialą. Šis metodas padidina efektyvumą, nes nereikia atlikti kelių procedūrinių veiksmų, tokių kaip dalelių ekstrakcija ir tirpinimas, kurie yra įprasti tradiciniuose metoduose. Šis supaprastinimas sumažina tyrimams atlikti reikalingą laiką ir išteklius. Be to, metodas yra ekonomiškai efektyvus, nes sunaudojama mažiau medžiagų ir mažiau tirpiklių, o tai mažina poveikį aplinkai. Šį metodą galima taikyti įvairiose aplinkose, įskaitant profesines patalpas, gyvenamąsias patalpas, svetingumo vietas ir lauko orą. Tai universali priemonė aerozolio dalelių citotoksiškumui vertinti įvairiomis aplinkybėmis, suteikianti vertingų duomenų moksliniams tyrimams ir visuomenės sveikatos stebėsenai. Apibendrinant galima teigti, kad „nano/mikro kompozitinis pluoštinis filtras“ ir jo taikymas citotoksiškumo vertinimui yra reikšminga pažanga aerozolio dalelių analizės srityje. Dalelių surinkimo ir ląstelių auginimo integravimas į vieną platformą padidina toksiškumo tyrimų tikslumą ir efektyvumą. Šis metodas suteikia galimybę patikimiau ir paprasčiau suprasti ore esančių kietųjų dalelių poveikį sveikatai, taip prisidedant prie geresnių visuomenės sveikatos rezultatų ir labiau pagrįstų reguliavimo priemonių.