„Perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką fenomenas Lietuvoje: neįgalaus jaunimo atvejis“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Ugnė Žalkauskaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Socialiniai mokslai, sociologija – 05S

Mokslinis vadovas – doc. dr. Rūta BRAZIENĖ (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S).

Su disertacija galima susipažinti  Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bei Vytauto Didžiojo universiteto ( K. Donelaičio g. 52, Kaunas) bibliotekose ir Lietuvos socialinių tyrimų centre (A. Goštauto g. 11, Vilnius).

Sociologijos mokslo krypties taryba:
Prof. dr. Vylius LEONAVIČIUS (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S) – pirmininkas,
Prof. habil. dr. Arvydas Matulionis (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija – 05S),
Dr. Ruta Muktupavela (Latvijos kultūros akademija, socialiniai mokslai, sociologija – 05S),
Prof. dr. Jonas Ruškus (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S).

Anotacija:
Neįgalaus jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką tematika vis dažniau nagrinėjama ne tik socialiniuose tyrimuose, bet ir tampa politinių debatų ir socialinės politikos objektu, apimančiu įvairius institucinius, struktūrinius, ekonominius, vertybinius ir kt. kontekstus. Tyrimo tikslas – ištirti neįgalaus jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką fenomeną Lietuvoje.
Atliekant disertacijos tyrimą, pasitelkta A. Strauss ir J. Corbin išvystyta sisteminė grindžiamoji teorija (GT). Tyrimo metu gautų empirinių duomenų teoriniam įrėminimui pasitelkta P. Bourdieu Lauko teorija.
Sukurta GT „Neįgaliųjų į(si)galinimas: turi įrodinėt nuolat, kad tu gali“ leidžia suprasti ir paaiškinti, kaip vyksta neįgalaus jaunimo įsigalinimas pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką pasitelkiant individualiuosius veiksnius (išsilavinimą, sveikatos būklę, profesinius polinkius, darbo paieškos strategijas, profesinę patirtį), bei kokios išorinės struktūros (išoriniai veiksniai) tampa struktūrinančios (apribojančios) ar įgalinančios perėjimą (neįgaliųjų užimtumo politika, darbo poreikio struktūra, darbdavių požiūris į negalią ir neįgaliuosius, darbo sąlygos). Perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką analizėje negalios stigmą galima traktuoti kaip epifenomeną, kuri yra inkorporuota į neįgalaus jaunimo habitus ir negalios atskleidimo taktikas. Visi minėti veiksniai yra neįgaliųjų į(si)galinimo determinantai, nulemiantys perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką teigiamus ar neigiamus įverčius, kuriuos galima charakterizuoti „galios“ ir „negalios“ sąvokomis bei savitomis perėjimo trajektorijomis.