R. Leščinskij daktaro disertacijos „Universiteto studentų organizacinio mokymosi gebėjimą plėtojantys formaliojo, neformaliojo ir informaliojo mokymosi veiksniai“ gynimas

Autorius, institucija: Robert Leščinskij, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, edukologija, S007

Mokslinė vadovė – prof. dr. Palmira Jucevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007).

Edukologijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007) – pirmininkė
prof. dr. Remigijus Bubnys (Šiaulių universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof.  dr. Liudvika Leišytė (Dortmundo universitetas, Vokietija, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
prof. dr. Romualdas Malinauskas (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)
doc. dr. Gintarė Tautkevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Šiaulių universiteto (Vytauto g. 84, Šiauliai) bei Lietuvos sporto universiteto (Sporto g. 6, Kaunas) bibliotekose.

Anotacija:

Per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje vykusius socialinius ir ekonominius poslinkius lėmė mokslo ir technikos pažanga, kuri ir toliau keičia įprastus pasaulio ekonomikos modelius, įsigalint žinių ekonomikai. Veiksmingas atsakas į greitai kintančią aplinką, bei žinių poreikį, reiškia, kad organizacijos privalo prisitaikyti – gebėti mokytis. Edukologijos prasme svarbu yra tai, kad mokosi ne organizacija pati savaime, o joje dirbantys žmonės. Žinių ekonomikos įmonėse dirba asmenys, atsakingi už žinių kūrimą ir skleidimą. Įmonėms, norinčioms turėti naudingus žinių darbuotojus, reikėtų domėtis esamų ir potencialių darbuotojų, ypač studentų, darbo su žiniomis kompetencijos plėtojimu. Tokį poreikį turėtų atitikti ir universitetų studijų programos. Kadangi žiniomis grįstos organizacijos pasikliauja savo sugebėjimu apdoroti ir, dar svarbiau, kurti žinias, jos reikalauja, kad darbuotojai sėkmingai įsitrauktų į organizacinį mokymąsi (OM), kuris yra vienas iš pagrindinių žinių ekonomikos organizacijų bruožų. Todėl ypač yra svarbūs organizacinio mokymosi įgūdžiai, o tiksliau, visumos požiūriu, OM gebėjimas. Vis dėlto trūksta tyrimų, kaip sistemiškai ugdyti studentus orientuojantis į organizacinį mokymąsi. OM gebėjimo plėtojimas – nemenkas iššūkis universitetams. Pirmiausia todėl, kad gebėjimas plėtojamas jį praktikuojant, o tam reikalinga organizacija, kurią netgi simuliuoti studijų procese nėra lengva. Iki šiol nebuvo tirti veiksniai, veikiantys studentų OM gebėjimo vystymąsi tiek aukštojo mokslo institucijoje, tiek ir už jos ribų. Šiuo disertaciniu tyrimu siekiama minėtus veiksnius nagrinėti sisteminiu požiūriu, į formalųjį, neformalųjį ir informalųjį mokymąsi žvelgiant kaip į visumą.