R. Pashazadeh daktaro disertacijos „Daugiafunkcinių medžiagų, turinčių akceptorinius chinoksalino arba piridopirazino fragmentus, sintezė ir tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Ramin Pashazadeh, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  medžiagų inžinerija – T 008

Disertacija ginama eksternu.

Mokslinis konsultantas: prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008).

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Jolita Ostrauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008) – pirmininkė,
dr. Mindaugas Andrulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008),
dr. Vladyslav Cherpak (Kolorado universitetas, JAV, gamtos mokslai, Fizika – N 002),
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008),
prof. dr. Edvinas Orentas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Šiame darbe buvo susintetinti ir ištirti nauji daugiafunkciniai junginiai, kurių struktūrose panaudoti elektronakceptoriniai chinoksalino / piridopirazino bei elektrondonoriniai karbazolo ir iminodibenzilo fragmentai. Ištyrus junginių optines ir fotofizikines savybes buvo nustatyta, kad tiksliniams junginiams būdinga termiškai aktyvuotos uždelstosios fluorescencijos fenomenas, mechanochrominė luminescencija ir (arba) fosforescencija kambario temperatūroje. Tyrimai taip pat parodė, kad iminodibenzilo ir chinoksalino dariniai pasižymi dviguba uždelstosios fluorescencijos ir fosforescencijos emisija kambario temperatūroje. Darbe buvo aprašyta išorinių veiksnių įtaka susintetintų medžiagų liuminescencijai. Be to, panaudojant karbazolo ir chinoksalino fragmentus turinčias medžiagas bei elektroaktyvių sluoksnių liejimo iš tirpalų technologiją buvo gauti efektyvūs OLED prietaisai. OLED prototipo, kurio emisiniame sluoksnyje buvo panaudotas tikslinis junginys, turintis 2,3-bis (3,6-dimetoksi-9H-karbazol-9-il) chinoksalino fragmentą, išorinis kvantinis efektyvumas siekė 10,9%, o skaistis – 16760 cd m^-2.