S. Peethambaran Subadra daktaro disertacijos „Pluoštu armuotų polimerinių kompozitų smūginės elgsenos tyrimai analizuojant nano užpildų, hibridizavimo ir pluoštų banguotumo įtakas“ gynimas

Autorius, institucija: Sharath Peethambaran Subadra, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009

Mokslinis vadovas: prof. dr. Paulius Griškevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Giedrius Janušas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009) – pirmininkas
dr. Andrey Aniskevich (Latvijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Gintautas Dundulis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. dr. Valdas Eidukynas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. dr. Juozas Padgurskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio 73-402, Kaunas).

Anotacija: Smūginės apkrovos yra vienos iš pavojingiausių tipiškai trapioms polimerinėms kompozitinėms medžiagoms. Jų pažaidų mechanizmai yra unikalūs, o galutinis suirimas gali būti sąlygotas skirtingų pažeidimų derinio, pavyzdžiui atsisluoksniavimo, pluošto irimo ir matricos mikro-įtrukimų derinys gali būti sąlygotas smūginės apkrovos poveikio. Šioje daktaro disertacijoje tiriami smūginių apkrovų sąlygoti pažaidų mechanizmai ir būdai pagerinti kompozitų atsparumą smūginėms apkrovoms. Atsparumui smūgiams pagerinti pradžioje buvo naudoti nano užpildai. Nors eksperimentiniai rezultatai parodė, kad tam tikras kiekis homogeniškai pasiskirsčiusių nano užpildų pagerina smūginį atsparumą, metodo taikomumas ribotas dėl pasireiškiančių aglomeracijos problemų ir sunkiai pasiekiamos tolygios nano užpildų dispersijos matricoje. Smūginis atsparumas buvo tirtas panaudojant hibridinius kompozitus, kuomet derinant skirtingo tamprumo ir stiprumo savybes turinčius pluoštus, kompozitams, tipiškai pasižymintiems trapumu, buvo suteikiamas “plastiškumas”. Šiam tyrimui naudotos dvi dervos, t.y. epoksidinė ir termoplastiknė (PMMA). Pastebėta, kad hibridizavimas padidina kompozito smūginį tąsumą ir sugeriamas didesnis smūgio energijos kiekis. Pritaikius energinius modelius hibridinis efektas įvertintas taikant vadinamą plastiškumo indeksą (DI). Realiose konstrukcijose dažnai pasitaikančio pluošto banguotumo defekto įtaka smūginiam atsparumui darbe ištirta baigtinių elementų metodu ir patikrinta eksperimentiškai. Rezultatai indikuoja, kad dėl banguotumo plokštumoje, padidėja trūkio deformacijos, kas padidina ir smūginį tąsumą bei atsparumą.