„Šalutinių augalinės žaliavos perdirbimo produktų biorafinavimas į vertingus funkcionaliuosius komponentus taikant įvairius ekstrakcijos metodus“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Darius Povilaitis, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, Chemijos inžinerija – 05T

Mokslinis vadovas – prof. dr. Petras Rimantas VENSKUTONIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkas,
prof. habil. dr. Gražina Juodeikienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T)
dr. Paulius Kraujalis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška (Vytauto Didžiojo universitetas fiziniai mokslai, chemija – 03P),
dr. Dalija Seglina Latvijos vaisių auginimo institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Anotacija:

Šiuo metu stebima didėjanti įvairių sveikų ir sveikatai naudingų maisto produktų paklausa. Atliekama daugybė tyrimų ieškant naujų vertingų produktų ar šių junginių šaltinių, o vis didesnį susirūpinimą kelia įvairios maisto gamybos ar apdorojimo metu susidarančios atliekos. Labai svarbu kaip įmanoma labiau sumažinti kiekį šių pramoninių maisto atliekų, kurios dažnai yra tiesiog išmetamos, kompostuojamos ar naudojamos pašarų gamybai. Taikant šiuolaikines augalinės žaliavos perdirbimo technologijas galima ne tik sumažinti šių atliekų kiekį, bet ir išgauti vertingus funkcinius junginius, kurie galėtų būti panaudojami įvairių maisto priedų ar funkcinio maisto gamyboje. Šiame darbe tirtos rugių bei kviečių sėlenų ir juodųjų serbentų išspaudų panaudojimo bioaktyviųjų junginių gamybai perspektyvos. Šių žaliavų ekstrakcijai buvo pritaikyti didelio efektyvumo ekstrakcijos metodai: superkritinė ekstrakcija anglies dvideginiu, ekstrakcija organiniais tirpikliais padidinto slėgio aplinkoje. Optimizuoti vykdomiems procesams buvo taikomas centriškai kompozicinis planas ir pagal gautus duomenis sudaryti tiriamojo atsako paviršiai. Gautos įvairios bioaktyviųjų junginių frakcijos ir įvertintos jų savybės.