„Suardytų mikroorganizmų suspensijos skaidrinimo tangentinio mikrofiltravimo metodu ypatumai“

Autorius, institucija: Darius Mažeika, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, chemijos inžinerija

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje.

Mokslinis vadovas – doc. dr. Zenonas VALANČIUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Mokslinė konsultantė – prof. dr. Jolanta LIESIENĖ (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkas,

prof. dr. Zigmuntas Jonas Beresnevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),

doc. dr. Rima Klimavičiūtė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),

prof. dr. Jolanta Sereikaitė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),

dr. Arūnas Lagunavičius (Thermo Fisher Scientific Baltics, fiziniai mokslai, biochemija – 04P).

Oficialieji oponentai:
prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),

prof. dr. Saulutė Budrienė (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Anotacija:

Dauguma biotechnologijos pramonėje gaminamų baltymų yra viduląsteliniai, kurių gamyba susideda iš kelių pagrindinių etapų: mikroorganizmų biosintezės, ląstelių suardymo ir skaidrinimo bei priemaišų pašalinimo, naudojant įvairius chromatografinius metodus. Tirpių baltymų išskyrimas iš suardytų ląstelių suspensijos yra sudėtingas procesas, kuris dažniausiai atliekamas naudojant centrifugavimą ir filtravimą. Vienas iš alternatyvių, bet vis dažniau naudojamų metodų, yra tangentinis mikrofiltravimas. Tačiau vienas didžiausių šios technologijos trūkumų – membranos kimšimasis proceso metu, dėl kurio mažėja proceso našumas bei produkto išeiga.
Šio darbo tikslas yra ištirti suardytų mikroorganizmų suspensijos skaidrinimo tangentinio mikrofiltravimo metodu ypatumus ir parinkti optimalias sąlygas suardytų N. corallina, N. denitrificans, T. aquaticus YT-1, A. luteus, B. amyloliquefaciens H, K. pneumoniae, M. spp ir C. Polymorphus mikroorganizmų suspensijoms skaidrinti, analizuojant proceso našumą ir makromolekulių išeigas. Tyrimų metu buvo įvertinta suardytų ląstelių skaidrinimo tangentinio mikrofiltravimo metodu priklausomybė nuo ląstelių ardymui naudojamo ardymo metodo, siurblio našumo, biomasės koncentracijos, pH, joninės jėgos, detergentų, katijoninių polimerų ir sorbentų. Parinktos suspensijos skaidrinimo sąlygos ir nustatyta, kad suardytų ląstelių suspensijai skaidrinti geriausiai naudoti 750 kDa ultrafiltracinę membraną, o flokuliacija polietileniminu turi didžiausią įtaką proceso efektyvumui.