T. Vaitkūno daktaro disertacijos „Cikliškai apkrautų kompozitinių konstrukcijų irimo prognozavimas naudojant eksperimentinius-skaitinius metodus“ gynimas

Autorius, institucija: Tomas Vaitkūnas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009

Mokslinis vadovas: prof. dr. Paulius Griškevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Regita Bendikienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009) – pirmininkė
prof. dr. Valdas Eidukynas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
vyr. m. d. dr. Remigijus Janulionis (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
prof. habil. dr. Dariusz Mariusz Perkowski (Balstogės technologijos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)
vyresn. m. d. dr. Andrius Vilkauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija, T009)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: T. Vaitkūno el. disertacija (PDF)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Anotacija: Anglies ir stiklo pluoštu armuoti polimeriniai kompozitai (angl. CFRP ir GFRP) dėl mažos masės, didelio stiprumo, patvarumo ir atsparumo korozijai yra patrauklūs daugeliui pramonės šakų, pavyzdžiui, aviacijai, vėjo energetikai, statybos inžinerijai. CFRP ir GFRP patvarumą prognozuoti sudėtinga dėl medžiagos savybių priklausomybės nuo krypties, sunkumų nustatant jau esamus kompozitų pažeidimus ar defektus bei patikimų skaitinių modelių trūkumo. Disertacijoje apjungiami skaitmeninių vaizdų koreliacija (angl. DIC) kaip eksperimentinis metodas defektams ar pažeidimams kompozitinėse konstrukcijose nustatyti ir peridinamikos su kinetine irimo teorijos kaip skaitiniai metodai defektų/pažeidimų augimui modeliuoti ir kompozitinių konstrukcijų patvarumui prognozuoti. DIC kaip bekontaktis metodas leidžia nustatyti defektus/pažeidimus iš deformacijų lauko, tiesiogiai išmatuoto ant eksploatuojamos kompozitinės konstrukcijos paviršiaus. Skirtingai nei taikant įprastinius baigtinių elementų metodus, peridinamikos teorija leidžia modeliuoti bet kokių defektų/pažeidimų augimą be papildomų lokalių metodų. Kinetinės irimo teorijos modelis, sukalibruotas tik simetrinei ciklinei apkrovai, gali būti taikomas bet kokioms ciklinėms apkrovoms neatliekant papildomų eksperimentų koeficientams nustatyti. Visi minėti metodai ženkliai patobulina esamas nuovargio prognozavimo strategijas, todėl sukuriama kompozitų nuovargio prognozavimo metodika, kuri dėl minimalaus eksperimentų skaičiaus ir efektyvaus modeliavimo galimybių tampa patraukli naudoti įvairiose su kompozitais susijusiose pramonės šakose.