„Ultragarsinių matavimo metodų, skirtų atlikti melanocitų kilmės odos navikų diagnostiką sukūrimas ir tyrimas“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Kristina Andrėkutė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, Matavimų inžinerija – 10T

Mokslinis vadovas – prof. dr. Renaldas RAIŠUTIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T)

Matavimų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija – 01T), pirmininkas,
prof. dr. Eugenijus Kaniušas (Vienos technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija 10T),
prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B),
prof. dr. Liudas Mažeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T),
prof. dr. Arminas Ragauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – 10T)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:
Melanocitų kilmės odos navikai yra pigmentiniai odos pažeidimai, kurie atsiranda dėl melanocitų ląstelių pakitimų žmogaus odoje ir būna gerybiniai (apgamai) bei piktybiniai (odos melanoma). Melanomos klinikinės diagnostikos tikslumas yra tik apie 60% ir priklauso nuo tyrimą atliekančio dermatologo patirties. Neinvazinis aukšto dažnio (daugiau nei 20 MHz) ultragarsinis naviko pjūvio (2D) vaizdinimas naudojamas melanomos storiui įvertinti ir chirurginio šalinimo planavimui, tačiau iki šiol visus storio matavimus atlikdavo tyrėjas. Automatiniai metodai gali padėti išvengti klaidų, susijusių su tyrėjo patirtimi, o ultragarso signalų analizė – padėti tiksliau įvertinti ankstyvos stadijos naviko ribas bei suteikti informacijos apie jo mikrostruktūrą. Taigi disertacijos tikslas buvo sukurti ir ištirti automatinius metodus melanocitų kilmės odos navikų parametrų įvertinimui ir diferencinei diagnostikai atlikti naudojant ultragarsinių signalų analizę.
Disertacijoje pristatomi aukšto dažnio ultragarsinių signalų ir iš jų suformuotų vaizdų analize paremti neinvaziniai odos pažeidimų ribų išskyrimo ir kiekybinio vertinimo metodai. Pasiūlyti metodai buvo testuojami naudojant realius klinikinius bei modeliuotus ultragarsinius duomenis. Tyrimų rezultatai parodė, kad automatiniai ultragarsinių duomenų analizės metodai gali papildyti melanomos diagnostikos metodus, naudojamus klinikinėje praktikoje, sumažinti nereikalingų chirurginių intervencijų ir histologinių tyrimų skaičių.