V. Chandrasekaran daktaro disertacijos „Gyvenamųjų pastatų poveikio aplinkai vertinimas taikant gyvavimo ciklo metodiką“ gynimas

Autorius, institucija: Vidhyalakshmi Chandrasekaran, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004

Mokslinis vadovas: prof. dr. Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkė
prof. dr. Gintaras Denafas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
dr. Darius Jakimavičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
doc. dr. Francesco Scorza (Bazilikatos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Lina Šeduikytė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas)

Disertacijos gynimas vyko Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).

Anotacija: Esamų pastatų atnaujinimas dabar yra gyvybiškai svarbus siekiant išlaikyti pastatytos aplinkos funkcionalumą ir sumažinti išteklių švaistymą. Nors buvo sukurti įvairūs vertinimo metodai ir priemonės, literatūroje buvo keletas skirtumų dėl šių metodų įtakos renovacijos procesui. Įvairūs tyrimai rekomenduoja integruoti skirtingus jau naudojamus įrankius, kad būtų pagerinta galimybė pasiekti pastato veikimą. Pagrindinis šio disertacijos tikslas – sukurti poveikio aplinkai vertinimo metodiką renovuojant gyvenamuosius namus, taikant gyvavimo ciklo metodą. Disertacijoje kaip lyginamasis tyrimas pateiktas dviejų esamų metodų ir jų rodiklių tyrimas, siekiant suformuluoti su renovacijos procesu susijusias spragas. Pasirinkti metodai – gyvavimo ciklo vertinimo ir aplinkosauginio veiksmingumo schemos – pritaikyti renovuotam daugiabučiui, siekiant suvokti faktinį poveikį ir jų kreditų paskirstymą tarp šių dviejų metodų. Be to, konceptuali metodika, kuri derina gyvavimo ciklo metodą su aplinkosauginio veiksmingumo gairėmis, gali būti naudojama siekiant visapusiško požiūrio į tvarumą ir nuoseklumą pastato renovacijos proceso metu. Sukurta metodika buvo pritaikyta atvejo analizei renovuojamų namų poveikiui aplinkai įvertinti. Išvadose pabrėžiama, kad 10 % rodiklių yra svarbūs gyvavimo ciklo parametrams, naudojamiems nuo išankstinio projektavimo ir kūrimo etape, siekiant įvertinti visą gyvavimo ciklą.