V. Gružausko daktaro disertacijos „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste“ gynimas

Autorius, institucija: Valentas Gružauskas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, vadyba, S003

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Edita Gimžauskienė,  (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003), 2017-2020 m.
prof. dr. Mantas Vilkas  (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003), 2016-2017 m.

Vadybos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Asta Pundzienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003), pirmininkė,
doc. dr. Renzo Akkerman (Vageningeno universitetas, Nyderlandai, socialiniai mokslai, vadyba, S003),
doc. dr. Aurelija Burinskienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003),
doc. dr. Žaneta Piligrimienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003),
doc. dr. Alina Stundžienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas).

Anotacija:
Disertaciniame darbe analizuojama maisto pramonės problematika, kuri susidarė dėl augančios maisto paklausos bei didėjančio tiekimo grandinės kompleksiškumo. Pagrindinis dėmesys disertacijoje yra skiriamas šviežių maisto produktų pristatymui tiesiogiai galutiniam vartotojui į namus. Darbo metu buvo nustatyta, kad didžiausios problemos su neefektyviu maisto tiekimo grandinės valdymu yra susijusios su paskutinės mylios pristatymu, netiksliu paklausos prognozavimu bei neefektyviu bendradarbiavimu. Problemos sprendimui rekomenduotina sudaryti logistikos klasterį, kuris užtikrintų informacijos dalinimąsi tarp tiekimo grandinės narių. Surinkta papildoma informacija gali būti pritaikoma gerinant pertekliaus ir lankstumo tiekimo grandinės atsparumo prieigas, kurios padeda pasiekti aukštesnį darnumo lygį. Įprastomis sąlygomis padidintas informacijos dalinimosi lygis padidintų valdymo kompleksiškumą, tačiau kibernetinių-fizinių sistemų integracija leidžia pagerinti valdymo efektyvumą. Darbe buvo sudarytis dvi kompiuterinės simuliacijos pritaikant agentų-pagrįstą modeliavimą. Vienoje simuliacijoje realizuota pertekliaus prieigą, kuri įvertino bendradarbiaujančios paklausos prognozavimo efektyvumą. Antra simuliacija parodė, kaip autonominiai sunkvežimiai gali tinkamiau prisitaikyti ir prognozuoti eismo trikdžius ir pagerinti krovinių pristatymą. Disertacijos rezultate pateiktas galutinis valdymo modelis leidžiantis darniai ir atspariai valdyti tiekimo grandinę.