V. Jankauskaitės daktaro disertacijos „Lietuvos interesų grupių organizacinė ir politinė elgsena ir jos veiksniai“ gynimas

Autorius, institucija: Vaida Jankauskaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, sociologija – 05S

Mokslinis vadovas – prof. dr. Algis Krupavičius (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S). 

Sociologijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vylius Leonavičius (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S) – pirmininkas,
prof. dr. Eglė Butkevičienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S),
dr. Aida Just (Bilkento universitetas, Turkija, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S),
doc. dr. Alvidas Lukošaitis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S),
prof. dr. Ainė Ramonaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas), Vytauto Didžiojo universiteto (K. Donelaičio g. 52, Kaunas) bibliotekose ir Lietuvos socialinių tyrimų centre (A.Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius).

Anotacija:
Lietuvos interesų grupių tyrimų fragmentiškumas leidžia daryti ribotas išvadas apie tai, kaip atrodo šiuolaikinė asocijuotų interesų organizacijų sistema Lietuvoje. Disertacijoje analizuojant interesų grupių organizacinės ir politinės elgsenos aspektus siekiama suprasti, kokiais bruožais pasižymi šiuolaikinės Lietuvos interesų grupės ir kaip jos veikia – kokios jų charakteristikos, kaip atrodo jų organizacinė struktūra ir išsivystymas, kiek stiprus ir išvystas yra jų politinis angažuotumas ir aktyvumas ir kaip jos skiriasi viena nuo kitos ir kokie veiksniai tai lemia. Empirinio tyrimo pagrindas – 2016 m. atlikta nacionalinių interesų grupių apklausa. Empirinis tyrimas atskleidė, kad dauguma Lietuvoje veikiančių nacionalinių interesų grupių yra neprofesionalios, jų žmogiškieji ištekliai yra skurdūs, organizacijos struktūra menkai išvystyta. Profesionalesnės yra tos grupės, kurios jungia juridinius asmenis, turi didesnius finansinius išteklius ir daugiau narių. Trečdalis interesų grupių yra linkusios specializuotis, t.y. veikti vienoje viešosios politikos srityje. Tai lemia mažesni finansiniai ištekliai ir silpnesnė vidinė demokratija.  Nors Lietuvos interesų grupės taiko platų poveikio strategijų repertuarą, jos yra menkai europeizuotos, didžiausią dalį lobizmui skiriamo laiko vykdančios nacionaliniame lygmenyje. Lobizmą ES lygmenyje lemia veikimas viešosios politikos srityse, kuriose ES turi didžiausią kompetenciją, didesnis biudžetas bei geresnis įsitvirtinimas nacionalinėje politinėje aplinkoje.