V. Valentinavičiaus daktaro disertacijos „Lietuvos parlamento darbotvarkė po Nepriklausomybės atkūrimo: darbotvarkės formavimą lemiantys veiksniai“ gynimas

Autorius, institucija: Vytautas Valentinavičius, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002

Mokslinis vadovas: prof. dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)

Politikos mokslų mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Kristina Juraitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija, S008) – pirmininkė
prof. dr. Auksė Balčytienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
prof. dr. Thomas Andrew Bryer (Centrinės Floridos universitetas, JAV, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
prof. dr. Jaroslav Dvorak (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
prof. dr. Audronė Telešienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas)

Anotacija: Viešosios politikos darbotvarkės nustatymas yra labai svarbus viešosios politikos proceso aspektas. Jis apima socialinių problemų įvardijimą, sprendimų joms paiešką ir preliminarų aptarimą, o tai yra viena pagrindinių viešosios politikos formavimo funkcijų. Lietuvoje, kaip ir bet kurioje pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje, viešosios politikos formavimas prasideda nuo darbotvarkės sudarymo. Disertacijoje tiriama Lietuvos parlamento darbotvarkė po nepriklausomybės atkūrimo, analizuojant reikšmingus veiksnius, darančius įtaką šalies parlamento darbotvarkės formavimui. Darbe prieinama prie išvados, kad tarp veiksnių, darančių įtaką Lietuvos viešosios politikos darbotvarkės formavimui, yra keli veiksniai, darantys svarbiausią įtaką. Tyrime taikomas atvejo studijų metodas, kuris leidžia nuodugniau gilintis į atskirų veiksnių įtaką darbotvarkės formavimui. Daugybinių atvejų studijos parodė, kad dėmesį telkiantys įvykiai, tarptautinės organizacijos ir mechanizmai turi reikšmingą poveikį Lietuvos parlamento darbotvarkės formavimui. Be to, klausimų politizavimas taip pat prisideda prie politinės darbotvarkės formavimo, o politinė, viešoji ir žiniasklaidos darbotvarkės tarpusavyje sąveikauja. Pastaroji sąsaja lemia tai, kad politikai bei žiniasklaida formuodami savo darbotvarkes reaguoja į kiekvienos darbotvarkės pokyčius.