V. Vilčinsko daktaro disertacijos „Lietuvos gyventojų klimato kaitos nuostatų ir elgsenos atotrūkis“ gynimas

Autorius, institucija: Vidas Vilčinskas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, sociologija, S005

Mokslinė vadovė: prof. dr. Audronė Telešienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005)

Mokslinis konsultantas: prof. dr. Jose Manuel Echavarren Fernandez (Pablo de Olavide universitetas, Ispanija, socialiniai mokslai, sociologija, S005)

Sociologijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
vyr. m. d. dr. Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, socialiniai mokslai, sociologija, S005) – pirmininkė
vyresn. m. d. dr. Dainius Genys (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005)
prof. dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S005)
prof. dr. Goda Perlavičiūtė (Grioningeno universitetas, Nyderlandai, socialiniai mokslai, psichologija, S006)
prof. dr. Eglė Staniškienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: V. Vilčinsko el. disertacija (PDF)

Anotacija: Nuostatų ir elgsenos atotrūkio problema yra svarbi, kadangi tai yra vienas iš aplinkai draugiškos elgsenos barjerų. Norint spręsti žmogaus veiklos sukeltas aplinkosaugos problemas, aktualu imtis veiksmų, siekiant pašalinti šį atotrūkį. Tad šios disertacijos tikslas – ištirti ir paaiškinti Lietuvos gyventojų klimato kaitos nuostatų ir elgsenos atotrūkį. Šiame darbe analizėje pasirinktas energijos taupymo elgsenos tipas. Šis pasirinkimas remiasi šio elgsenos tipo poveikiu aplinkai klimato kaitos kontekste, kuomet Lietuvoje energijos sektorius sudaro reikšmingą dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Disertaciniame tyrime nuostatų ir elgsenos atotrūkio testavimui pasirenkama planuoto elgesio teorija. Į teorinį analitinį modelį papildomai įtrauktas vertybių veiksnys, kuriam testuoti pasirinkta postmaterialistinių vertybių teorija. Tyrime naudota nacionalinės aprėpties reprezentatyvi apklausa, kuri derinta su Tarptautinės socialinio tyrimo programos Aplinkos IV modulio duomenimis. Tyrime gautas rezultatas, jog pagal klimato kaitos nuostatų ir elgsenos santykio charakteristikas Lietuvos populiacija pasiskirsto į tris grupes, turinčias skirtingas tipines socio-demografines charakteristikas. Pirmasis segmentas pasižymi teigiamomis klimato kaitos nuostatomis ir stipriai išreikšta klimato kaitai reikšminga elgsena. Antrasis segmentas pasižymi vidutinėmis nuostatomis ir vidutiniu elgsenos lygiu. Trečiasis segmentas – teigiamomis nuostatomis ir vidutiniškai išreikštų klimato kaitos atžvilgiu reikšmingos elgsenos lygiu. Remiantis šiais požymiais, pirmajam segmentui suteiktas pavadinimas „sąmoningi taupytojai“, antrajam – „vidutiniai vartotojai“, ir trečiajam – „disonuojantys vartotojai“. Disertacijoje išplėtotas planuoto elgesio teorijos pagrindu sukurtas modelis reikšmingai paaiškina klimato kaitos nuostatų bei elgsenos atotrūkį Lietuvos populiacijoje, tačiau turi skirtingą aiškinamąją gebą skirtingose trijose nuostatų ir elgsenos atotrūkio grupėse. Postmaterialistinės vertybės buvo reikšmingas veiksnys aiškinant klimato kaitai reikšmingą elgesį tik pirmoje išskirtoje gyventojų grupėje.