Autorius, institucija: Zahid Sarwar, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005
Mokslinis vadovas:
prof. dr. Dainius Martuzevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005), 2018–2021
prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005), 2017–2018
Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Kęstutis Baltakys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
prof. dr. Linas Kliučininkas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
dr. Thomas Mayer-Gall (Vokietijos tekstilės tyrimų centras „North-West GmbH“, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Ramunė Rutkaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. dr. Jaunius Urbonavičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Chemijos ir bioinžinerijos katedra, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).
Anotacija:
Didėjantis susirūpinimas aplinkosaugos problemomis skatina efektyvių medžiagų atskyrimo procesams (tame tarpe ir polimerinių membranų) paiešką. Poli (eterio bloko amidas), sutrumpintai PEBA, yra vienas iš perspektyviausių naujų polimerų šioms reikmėms. Šis poliamido ir polieterio segmentų kopolimeras turi didelį mechaninį stiprumą (dėl kieto poliamido segmento), bei lankstumą dėl minkšto polieterio segmento. Dėl šių savybių, PEBA gali būti taikomas medžiagų atskyrimo srityje kaip nanoužpildų matrica. Disertacijos tikslas buvo sukurti poli(eterio-blok-amido) ir nanoužpildų kompozitų funkcines struktūras, pasižyminčias geromis savybėmis atskyrimo procesuose.
Pirmajame etape pluoštinės PEBA membranos buvo sukurtos naudojant lydalo ir tirpalo elektrinio verpimo metodus. Buvo ištirtas abiejų metodų parametrų poveikis formuojamo pluošto skersmeniui ir morfologijai. Antrajame etape pluoštinėms PEBA nanokompozicinių membranų prekursiniai filamentai buvo gaminami inovatyviu ekstruzijos procesu iš 0,2 masės% skysto parafino ir 0,05–0,4 masės% grafeno (GA), užtikrinant tolygią pastarojo dispersiją. Pagaminti filamentai buvo išverpti į pluoštines membranas, naudojant lydalo elektrinį verpimą, kaip aplinkai mažai kenksmingą gamybos technologiją. Ištirtas šių pluoštinių membranų panaudojimas šalinant naftos produktus vandens terpėje. Trečiajame etape buvo pagaminta kompozitinė grafeno oksido (GO) nanodalelių ant PEBA pluošto matrica lydalo elektrinio verpimo būdu ir pademonstruotas jos taikymas katijoninių dažų adsorbcijai iš vandens. Nustatytos adsorbcijos proceso priklausomybės nuo GO koncentracijos (nuo 0,5 iki 2,0%). Ketvirtajame etape GA/PEBA nanokompozitinės membranos buvo pagamintos naudojant tirpalo liejimo metodą. PEBA granulės buvo sumaišytos su įvairiomis GA koncentracijomis, esant skystam parafinui. Pagamintas kompozitas naudotas membranoms išlieti, o jų taikymas pademonstruotas CO2/CH4 atskyrimui žemoje ir aukštoje temperatūroje (25 ir 55 °C) esant pastoviam slėgiui (2 bar), naudojant specialiai tam tikslui sukurtą bandymo įrenginį.
29 lapkričio d. 10:00
Kauno technologijos universiteto Disertacijų gynimo salė (K. Donelaičio g. 73-403, Kaunas)
Įtraukti į iCal