Pereiti prie turinio
dekoratyvinis paveikslėlis

Doktorantūros mokykla

Tapk ateities mokslininku, darančiu reikšmingą poveikį mokslui, visuomenei ir verslui. Doktorantūros mokykla atsako už efektyvų ir kokybišką Universiteto doktorantūros klausimų sprendimą ir doktorantūros kokybės, tarptautiškumo ir žinomumo didinimą.

Apie Doktorantūros mokyklą

Doktorantūros mokyklos vizija – ugdyti ateities mokslininkus, gebančius daryti reikšmingą poveikį mokslui, studijoms, visuomenei ir verslui bei dirbti akademinėje ir neakademinėje aplinkoje.

Doktorantūros mokyklos strateginiai tikslai:

  1. doktorantūros tarptautiškumo didinimas;
  2. doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų kokybės didinimas;
  3. doktorantų ir mokslinių vadovų kompetencijų ugdymas;
  4. talentų pritraukimas ir išlaikymas;
  5. mokslo-verslo ryšio stiprinimas.

Aktuali informacija

Valdymas

Doktorantūros mokykla

Doktorantūros mokykla koordinuoja ir organizuoja doktorantūros studijų procesą, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Universiteto statutu, mokslo (meno) doktorantūros nuostatais bei mokslo (meno) doktorantūros reglamentais.

Mokslininkams

Reikalavimai doktorantūros proceso dalyviams

Mokslo (meno) krypties doktorantūros komitetas (MKDK)

Doktorantūros komiteto nariais gali būti mokslininkai, ne mažiau kaip 0,5 etato dirbantys doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (-ose), kai jie pareigas institucijoje (-ose) užima konkurso tvarka, arba dirbantys institucijoje (-ose), kai jie pareigas užima ne konkurso tvarka, bet prieš užimant šias pareigas institucijoje (-ose) buvo užėmę konkurso tvarka. Reikalavimas konkurso tvarka užimti pareigas netaikomas mokslininkams iš užsienio mokslo ir studijų institucijų. Kai doktorantūros teisė suteikta dalyvaujant užsienio mokslo ir studijų institucijai (-oms), Komitete turi būti daugiau kaip pusė mokslininkų iš Lietuvos institucijos (-ijų). Komiteto nariais gali būti mokslininkai, turintys vadovavimo (konsultavimo) doktorantams patirties. Tarp Komiteto narių turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai narių tos mokslo krypties, kurioje įgyta doktorantūros teisė. Komiteto narys Komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Institucija Komiteto sudėtį peržiūri ir atnaujina ne rečiau kaip kas 5 metus. Mokslininkas gali būti ne daugiau kaip dviejų Komitetų narys. Ne mažiau kaip pusė Komiteto narių ir jo pirmininkas turi atitikti ne žemesnius nei Universiteto nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (ta apimtimi, kuri susijusi su mokslo straipsniais) asmenims, siekiantiems užimti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Likusieji Komiteto nariai turi atitikti ne žemesnius nei Reglamente nustatytus reikalavimus Vadovams ir Konsultantams.

Mokslo (meno) kryptys

Gamtos mokslai

N001 Matematika

Doktorantūra dalyvaujant Prahos Karolio universitetui (Čekija) ir Georgo Augusto Getingeno universitetui (Vokietija)

Matematikos doktorantūros tikslai – reikšmingai prisidėti tiek prie Lietuvos jaunųjų matematikos mokslininkų rengimo – žmogiškojo potencialo stiprinimo, tiek prie matematikos mokslo vystymo ir jo taikymo šalies pramonės, verslo ir viešojo sektoriaus konkurencingumui didinti, pagerinti turimo matematikos mokslo žmogiškojo potencialo panaudojimą.

Studijų programoje nagrinėjamos įvairios matematikos sritys: diferencialinės lygtys, finansų matematika, biomedicinos sistemų modeliavimas ir kt. Daugialypis studijuojamų matematikos sričių pasirinkimas leis studentams susikonstruoti tokias savo matematikos doktorantūros studijas, kurios labiausiai atitiks jų mokslinių tyrimų interesus.

N002 Fizika

Doktorantūra dalyvaujant Pietų Danijos universitetui (Danija)
Dvigubo laipsnio studijos su Al-Farabi Kazachijos nacionaliniu universitetu Kazachstane
Galimybės įgyti daktaro diplomą su “Doctor Europeus” priedu, dalyvaujant Fizikos ir chemijos šiuolaikinių medžiagų tinkle (PCAM)

Jungtinė KTU ir Pietų Danijos universiteto (Danija) fizikos krypties doktorantūra, kurioje įgyjama kompetencijų ir žinių kondensuotų terpių, spinduliuotės sąveikos su medžiagomis, optinės spektroskopijos srityse, siūlo platų tematikų ratą ir bendrus eksperimentinius ir teorinius tyrimus mezo, mikro ir nanostruktūrų, fotoninių struktūrų srityse, apimančiose jų formavimą, analizę ir  taikymus, plazmonikoje, biojutikliuose, alternatyviojoje energetikoje. Tyrimams naudojamos naujos funkcinės medžiagos, šiuolaikinės technologijos (elektroninė litografija, reaktyvusis plazminis ėsdinimas, holografinė litografija) bei progresyvūs tyrimų metodai (spektroskopinė elipsometrija, Ramano sklaida, Furje transformacijų infraraudonųjų spindulių spektroskopija, ultrasparčių procesų spektroskopija ir pan.)

N003 Chemija

Galimybės įgyti daktaro diplomą su “Doctor Europeus” priedu, dalyvaujant Fizikos ir chemijos šiuolaikinių medžiagų tinkle (PCAM)

Chemijos doktorantūros studijų programos tikslas – parengti mokslinei karjerai pasiruošusius absolventus, kurie galėtų dirbti mokslininkais ir pedagogais, plečiant ir gilinant jų žinias chemijos ir susijusiose kryptyse, tuo pat metu ugdant jų kritinio mąstymo gebėjimus, kūrybiškumą, originalumą ir savarankiškumą.

N009 Informatika

Jungtinė doktorantūra su Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu

Jungtinės KTU, VDU ir VGTU informatikos doktorantūroje studijuoja doktorantai, tiriantys duomenų analizės, signalų ir vaizdų analizės, imitacinio modeliavimo, kompiuterinės intelektikos, fizikinės elgsenos bei bendrųjų dinaminių modelių kūrimo ir tyrimo, kriptografijos algoritmų, sistemų formalizavimo ir aukšto lygmens specifikacijų transformavimo ir pan. tyrimų laukuose.
Informatikos doktorantūros tikslas yra ugdyti mokslininkus, gebančius vystyti ir kūrybiškai pritaikyti informacinių technologijų metodus realaus pasaulio objektų ir sistemų matematinių modelių sukūrimui ir tyrimui siekiant išspręsti mokslui ir praktikai svarbius uždavinius.

Pasiekimai

KTU mokslo daktarai tapo konkurso „Geriausios disertacijos“, organizuojamo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS), laureatais:

2023 m.
2023 m.
dr. Deimantė Vaitukaitytė (Krisiūnė), Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vytautas Getautis
dr. Ernesta Augustinienė, Chemijos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas Kęstutis Baltakys, mokslinis konsultantas Naglis Malys
2022 m. dr. Jurgita Radzevičė, Vadybos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Jūratė Banytė
2021 m. dr. Ernestas Kasparavičius, Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas doc. dr. Tadas Malinauskas
2020 m. dr. Artiom Magomedov,  Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vytautas Getautis
dr. Valentas Gružauskas, Vadybos mokslo kryptis, moksliniai vadovai prof. dr. Edita Gimžauskienė, prof. dr. Mantas Vilkas
2019 m. dr. Titas Braukyla, Chemijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vytautas Getautis
2018 m. dr. Eimantė Zolubienė, Sociologijos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Audronė Telešienė
dr. Vytautė Dlugoborskytė, Vadybos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Monika Petraitė, mokslinis konsultantas prof. dr. Max Von Zedtwitz
dr. Tomas Matulaitis, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius
2017 m. dr. Gintarė Kručaitė, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Saulius Grigalevičius
2016 m. dr. Nadzeya Kukhta, Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. dr. Jolita Ostrauskaitė
2015 m. dr. Andrius Petrėnas, Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinis vadovas prof. dr. Vaidotas Marozas
2014 m. dr. Paulius Pavelas Danilovas, Chemijos inžinerijos mokslo kryptis, mokslinė vadovė doc. dr. Ramunė Rutkaitė

Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijos:

2021–2022 m. Dr. Viktorijai Eisinaitei (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai)
Dr. Gintarei Kručaitei (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai)
2020–2021 m. Dr. Inetai Žičkutei (humanitariniai ir socialiniai mokslai)
Dr. Tadui Dambrauskui (Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai)

 

LMA pagyrimo raštai Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso dalyviams:

2023 m.
Dr. Muhammad Faraz Mubarak už mokslo darbą „Enchancing Technologijas Learning Through Firms’ Interactions in Collaborative Innovation Networks / Technologijų mokymosi gerinimas per įmonės sąveikas bendradarbiavimo inovacijų tinkluose“.mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste / Supply chain resilience in the context of sustainable food industry“.
Dokt. Šarūnei Daškevičiūtei-Gegužienei už mokslo darbą „Nauji fluoreno ir karbazolo chromoforus turintys organiniai puslaidininkiai efektyviems ir stabiliems saulės elementams“.
Dr. Nabeel Maqsood už mokslo darbą „Adityviai gamintų vientisų ir gardelinių kompozicinių konstrukcijų, armuotų anglies pluoštu, kūrimas ir tyrimas“.
2020 m.
Dr. Valentui Gružauskui už mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste / Supply chain resilience in the context of sustainable food industry“.
Dr. Aušrinei Jurkevičiūtei už mokslo darbą „Nanokompozitinių deimanto tipo anglies plonų dangų su metalo nanodalelėmis lazerinis struktūrizavimas ir jų optinių bei struktūrinių savybių tyrimas“.

LMA premijos:

2023 m. Dokt. Dovydui Blaževičiui už mokslo darbą „Naujos struktūros organiniai puslaidininkiai aukšto efektyvumo organiniams šviestukams“ (technikos mokslų srityje).
2020 m. Dr. Tadui Dambrauskui už mokslo darbą „Nano matmenų kalcio silikatų (CaO/SiO2=1,5-2,0) sintezė ir funkcinės savybės“, LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų nugalėtojui (technikos mokslų skyriuje).
doc. dr. Daivai Zeleniakienei, doktorantui Gediminui Monastyreckiui, doc. dr. Sigitui Kilikevičiui ir doc. dr. Kristinai Žukienei už mokslo darbą „Daugiafunkcinių polimerinių kompozitų su makseno nanoplokštelėmis mechaninės elgsenos tyrimas“ (LMA vardinė Kazimiero Simonavičiaus premija, mechanika).

Chemijos mokslo krypties doktorantė Šarūnė Daškevičiūtė tapo 2024 m. L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtoja.

Chemijos mokslo krypties doktorantė Aida Drevilkauskaitė tapo 2023 m. L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtoja.

Doktorantas Tomas Klinavičius du kartus (2020 m. ir 2021 m.) pelnė geriausio stendinio pranešimo apdovanojimą  tarptautinėje konferencijoje-mokykloje „Advanced Materials and Technologies“. T. Klinavičiaus pristatymų tematika glaudžiai siejasi su dirbtinio intelekto taikymais optikoje ir fotonikoje.

19-toje tarptautinėje konferencijoje-mokykloje „Advanced Materials and Technologies 2017“ doktoranto Mindaugo Juodėno (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) darbas „Deposition of Ag Nanocubes into Regular Arrays by Tailored Self-Assembly“ pripažintas vienu geriausių.

2016 m. LMA premija įteikta jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams dr. Oksanai Palekienei (Ekonomikos mokslo kryptis) ir dr. Tadui Prasauskui (Aplinkos inžinerijos mokslo kryptis).

Dr. Živilės Stankevičiūtės disertacija „Tvarumo dimensija organizacijos žmonių išteklių valdyme“ (Vadybos mokslo kryptis, mokslinė vadovė prof. Asta Savanevičienė) Baltijos universiteto programos buvo pripažinta geriausia 2015 metų disertacija.

Doktorantui Vykintui Samaičiui (Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis) už mokslinės veiklos rezultatus prestižinę stipendiją paskyrė Amerikos akustikų asociacija (angl. Acoustical Society of America).

Doktorantai Donatas Miklušis (Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo kryptis), Nora Šlekienė (Chemijos inžinerijos mokslo kryptis), Vytautas Bakanauskas (Mechanikos inžinerijos mokslo kryptis), Shanker Ganesh Krishnamoorthy (Mechanikos inžinerijos mokslo kryptis) laimėjo konkursą mokslinių stažuočių vykdymui Europos kosmoso agentūroje.

KTU Medžiagų mokslo instituto doktorantas Tadas Juknius (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) sukūrė išmanujį pleistrą su sidabro nanodalelėmis ir pH indikatoriumi. 2016 m. KTU vardu pateikta patento paraiška yra sėkmingai komercializuojama pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašytą teisių į išradimą licencijavimo sutartį su UAB „Addere“.

Doktorantės Aistės Lisauskaitės (Medžiagų inžinerijos mokslo kryptis) ir darbo vadovės prof. dr. Virginijos Jankauskaitės išradimas  –  antimikrobiniu efektyvumu pasižymintys kateteriai ir antimikrobinės silikoninės dangos.