Algirdas Kaušpėdas: „Tik laisvė leidžia žmogui ir tautai būti, žydėti, klestėti, pajusti tikrą laimę“

Universiteto rektorius Petras Baršauskas, padėkojęs gausiai susirinkusiems KTU akademinės bendruomenės nariams, studentams ir svečiams, pasveikino visus susirinkusius istorinėje KTU Auloje, minint ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir KTU pirmtako – Lietuvos universiteto – įkūrimo metines.

Didelė dalis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo ir Lietuvos universiteto iniciatoriai, dėstytojai bei vadovai. Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo ir dėstė dauguma to meto intelektualų, aukščiausių pareigūnų ir valstybės veikėjų.

„Kalbant apie nepriklausomybę, laisvę, valstybės pamatus, labai svarbu nepamiršti ir simbolinių dalykų. Vienas iš jų įvyko po 4 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1922 metų vasario 16 dieną šioje KTU salėje užgimė Lietuvos universitetas“, – susirinkusiems kalbėjo P. Baršauskas.

Valstybės pamatai – švietimas

Rektorius jungtinio renginio dalyviams priminė tuo metu šalies Prezidento pareigas ėjusio Aleksandro Stulginskio žodžius: „Mažų tautų nepriklausomybė ir laisvė negali būti saugoma vien tik ginklo jėga. Nepriklausomybės globėju bei valstybės sargu yra švietimas ir mokslas. Turėdami universitetą, savos kultūros židinį, ir stropiai rūpindamiesi jo tobulėjimu, sutvirtiname valstybės pamatus.“

P. Baršausko teigimu, tuometinio valstybės vadovo išsakyta mintis ir šiandien nepraranda aktualumo – švietimas ir mokslas tebėra prioritetas, valstybės ir visuomenės gyvavimo pagrindas.

Rektoriaus nuomone, iš garbingos Lietuvos istorijos galima pasimokyti bendrumo, supratimo, gebėjimo įsiklausyti, atsakomybės už save ir kitus, drąsos imtis naujų sumanymų, nesibaiminti permainų ir optimistiškai žvelgti į ateitį.

„Didžioji istorija niekada nebūna didinga jos vykimo akimirką. Svarbūs įvykiai prasideda nuo mažesnių darbų, pasiekimų, laimėjimų, todėl visiems linkiu ne tik nepamiršti mūsų šaliai svarbių įvykių bei istorijos, bet ir kasdieniniu, atkakliu darbu, drąsa, kūrybiškumu ir toliau prisidėti prie rytdienos Lietuvos ir Universiteto kūrimo“, – sakė P. Baršauskas.

Laisvė – savivertės šaltinis

Renginio metu pranešimą tema „Kam mums reikalinga laisvė?“ skaitęs vienas iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių, pilietiškumo skatintojas ir garsus architektas Algirdas Kaušpėdas įsitikinęs, jog laisvės suteiktomis sąlygomis žmogus gali tapti tuo, kuo yra iš tiesų: „Tik laisvė leidžia žmogui ir tautai būti, žydėti, klestėti, pajusti tikrą laimę.“

„Artėdami prie mūsų demokratinės valstybės šimtmečio, turime nenustoti kalbėti apie laisvę, mokytis ja džiaugtis ir ją saugoti. Didysis klausimas – „Kam mums reikalinga laisvė?“ – buvo ir bus keliamas visada. Atsakymas paprastas – tam, kad būtume savimi, nes laisvė – tai ne tik aš, bet ir visa tauta“, – sakė A. Kaušpėdas.

Jo teigimu, laisvė yra išorinė ir vidinė. Pirmoji – tai fizinė laisvė, antroji – dvasinė. Išorinę laisvę paprastai „apsprendžia“ aplinka, tuo tarpu vidinę laisvę galime įgauti tik mes patys. Šios dvi laisvės – nepaprastai susijusios.

Garsaus Lietuvos atlikėjo nuomone, žmogus laisvas yra tiek, kiek jis kuria ir geba keisti save. Keisdamasis pats, žmogus keičia ir savo aplinką, jį supančius žmones.

„Laisvė yra sunkus uždavinys. Ji nėra paprasta – priešingai – laisvė gili ir paslaptinga. Didžioji laisvės paslaptis yra drąsa: gyventi, atsakyti už savo klaidas, būti savimi. Laisvė atidaro duris į nežinomą erdvę, į kurią žmogus turi drįsti įžengti, dažnai atsisakydamas pažįstamos ir saugios komforto zonos“, – gausiai į renginį susirinkusiems žmonėms kalbėjo A. Kaušpėdas.

Jo teigimu, laisvė yra ne tik tikrasis savikūros, savivertės šaltinis, bet ir didžiulis iššūkis, galinga stichija, ugnis, kuria turime atsakingai naudotis. Įkūnyti laisvę turėtų būti kiekvieno sąmoningo žmogaus siekis: „Šalin baimę – nebijokime būti didžiais, nebijokime būti savimi, drįskime būti ir kurti. Tai yra tikroji savivertė ir aukščiausia laisvė.“

Įteiktos garbės daktaro regalijos

Renginio metu buvo iškilmingai pasveikintas ir į KTU garbės daktarų būrį priimtas pasaulinio garso mokslininkas Hamidas Ait Abderrahimas.

Garbės daktaro vardas profesoriui H. A. Abderrahimui suteiktas už produktyvią partnerystę su KTU ultragarsinių ir branduolinių tyrimų srityse, svarų indėlį į naujos mokslo srities – ultragarsinės diagnostikos ir vizualizacijos ekstremaliose sąlygose – išvystymą KTU.

Pasibaigus iškilmingai garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonijai, susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti 44-ojo KTU garbės daktaro ir iškilaus mokslininko H. A. Abderrahimo kalbą.

Renginio pabaigą pažymėjo KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ atliktas studentų himnas „Gaudeamus“.