Dar prieš 20 metų kuriant naujus maisto produktus buvo siekiama patenkinti vidutinio statistinio vartotojo poreikius. Tam būdavo atliekami įvairūs tyrimai, tikintis kiek įmanoma tiksliau nustatyti, kokia paklausa vyrauja ir ką reikia pasiūlyti vartotojams. Tačiau šiais laikais tendencijos keičiasi – pastebėta, kad vartotojams retai patinka prekės, kurios turėtų patenkinti daugumos poreikius, todėl vis labiau populiarėja personalizuota mityba.
„Kiekvienas iš mūsų esame skirtingas ir valgome nevienodai, tad nėra vieningų taisyklių, kuriomis besivadovaudami būtume tikri, kad vartojame mūsų organizmui tinkamą maistą“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorė Alvija Šalaševičienė.
Jos teigimu, subalansuotus maisto produktus pasigaminti nėra sudėtinga, tačiau žmogaus organizmas keičiasi kasdien, o kartu keičiasi ir jo poreikiai. Be to, keičiasi aplinka bei žmogaus aktyvumas, didėja netolerancija atitinkamiems maisto komponentams, o išryškėjus ligų požymiams, pradeda rūpėti ir papildomi su sveikata ir organizmo gerove susiję klausimai: optimalus energijos išteklių ir maisto balansas, fizinė būklė, miego kokybė, emocinė ir mentalinė savijauta.
„Iškyla suasmenintos, dar kitaip vadinamos personalizuotos mitybos ir jos produktų poreikis, kaip kokybiško, prailgintos trukmės gyvenimo garanto“, – atskleidžia A. Šalaševičienė.
Sujudimas personalizuotos mitybos rinkoje
Personalizuota mityba, pasak Minesotos universiteto mitybos mokslų daktarės Allison Webster, apima tai, ką sertifikuoti dietologai daro nuo šios profesijos atsiradimo: teikiami individualizuoti patarimai mitybos, sveikos gyvensenos klausimais, sudarant mitybos planus, atitinkančius pacientų fizinius, klinikinius ir emocinius poreikius.
„Tačiau pastaruoju metu personalizuota mityba tapo dar konkretesnė: vertinama žmogaus genetika, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, su miegojimu susijusi elgsena, mikrobiota ir net metaboliniai procesai, galintys daryti poveikį mūsų organizmo tinkamam funkcionavimui“, – teigia A. Webster.
Europos maisto informacijos tarybos (angl. European Food Information Council, EFIC) teigimu, personalizuota mityba pasižymi konkrečiam žmogui pritaikyta dieta, kuri papildo jo organizmą reikiamomis medžiagomis, atsižvelgiant į sudėtingą maistinių medžiagų ir genų sąveiką. Ji ne tik padeda optimizuoti asmens sveikatą, bet ir veikia prevenciškai – padeda užkirsti kelią tokioms ligoms kaip nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir kt.
Ekspertai tikina, kad personalizuota mityba – nauja mitybos tendencija, kuri ateinančiu metu sudomins vis daugiau vartotojų. Jos rinka nuolat auga, o didieji maisto pramonės veikėjai jau investuoja į šią sritį. Dėl šios priežasties itin sparčiai auga ir su maisto technologijomis susijusių specialistų poreikis.
Prekės ženklas „Campbell Soup“ jau 2016 m. spalį paskelbė investuosianti 32 mln. JAV dolerių į personalizuotos mitybos startuolį „Habit“, teikiantį mitybos planus, sudarytus remiantis daugeliu skirtingų veiksnių, įskaitant DNR ir kraujo tyrimus. Startuolis šiuo metu jau yra rinkoje.
Maisto bendrovė „Nestle“ taip pat įsitraukė į personalizuotos mitybos rinką: 2016 m. „Nestle“ ir „Samsung“ paskelbė apie bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje revoliucinę skaitmeninės sveikatos platformą. 2017 m. „Johnson & Johnson“ ir „Seventure Partners“ pranešė apie 12 mln. JAV dolerių investicijas į Izraelio startuolį „DayTwo“, teikiantį personalizuotos mitybos rekomendacijas, paremtas žmogaus žarnyno mikrobiota ir medicinos istorija.
„Daugiausia dideli ir vidutinio dydžio rinkos dalyviai jau pradėjo kurti grupes, orientuotas į personalizuotą mitybą, suformavo bent jau pilotinius produktus ir pradėjo ieškoti galimybių dalyvauti ir įsitvirtinti šioje augančioje rinkoje“, – teigia Rony Sellam, personalizuotos sveikatos analizės įmonės „Segterra“ generalinis direktorius.