Ant KTU sienos atgijo Leonardo da Vinčio amžinasis variklis

Apie amžinąjį variklį (lot. perpetuum mobile), amžinąjį judėjimą dažnai kalbama ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Amžino variklio modelis simbolizuoja pradėtų darbų tęstinumą. Pasak fakulteto dekanės Eglės Butkevičienės, amžinojo variklio principas tapo ir KTU SHMMF bendruomenės narių daugelio idėjų pagrindu.

„Sudominti būsimus ir esamus studentus, įtraukti juos į akademinę veiklą, įsukti į prasmingų ir naudingų darbų ratą, taip sudarant galimybę kiekvienam gauti didesnį grįžtamąjį atsaką bei sukurti gražesnę ir geresnę akademinę aplinką ir visuomenę“, – apie piešinyje slypinčią idėją kalbėjo E. Butkevičienė.

Dar vieną meninį projektą Universitetui sukūręs menininkas L. Kaziulionis, antrindamas dekanei teigia, kad amžinasis variklis – tai vienas iš būdų sudominti esamus ir būsimus studentus, įtraukti juos į mokslo ir meno „ratą“, bendruomenę, kuri kartu galėtų kurti prasmingą ir naudingą veiklą.

Įkvėpimo sėmėsi iš da Vinčio

Pradėjus bendradarbiauti su jaunuoju menininku, buvo vieningai nutarta jog piešinio, puošiančio tarpdisciplininio fakulteto sieną, tematika bus siekiama apjungti klasikinį meną ir technologijas, o jai įgyvendinti pasirinkti vienos iškiliausių visų laikų asmenybės Leonardo da Vinčio kūriniai.

Pasak projekto įgyvendintojo L. Kaziulionio, lauko sienai pasirinktas genialiojo Leonardo da Vinčio amžinojo variklio prototipas.

„Ieškodamas įkvėpimo, atradau da Vinčio amžinojo variklio brėžinius ir supratau, jog tai – visiškai atitinka KTU viziją. Amžinasis variklis yra amžinasis judėjimas, kuris savo energija „užkuria“ pats save ir niekada nesustoja. Manau, kad šis piešinys atspindi KTU estetiką ir idėjas“, – sakė L. Kaziulionis.

Pasak istorinių faktų, Leonardas da Vinčis kritikavo visus išradėjų bandymus sukurti eilinį „stebuklingąjį ratą“, tačiau mintis, kad amžinasis variklis neįmanomas iš principo, aksioma tapo tik po 200 metų, kai 1775 metais Paryžiaus mokslų akademija liovėsi priimti tokių įrenginių kūrimo paraiškas.

Visgi, Leonardo da Vinčio vandens malūno, sukamo jo paties keliamas vandens, paraiška buvo pripažinta, nepridėjus nė vieno kritiško žodžio.

Pastato sienas puošia jau du piešiniai

Naująjį meninį projektą skirtą Universitetui L. Kaziulionis pradėjo įgyvendinti dar prieš 2016 metus, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų teko jį atidėti vėlesniam laikui. Galutinis piešinio įgyvendinimas truko apie savaitę, bet idėjos paieška ir eskizo išieškojimas – gerokai ilgiau.

Kaip teigia menininkas, buvo panaudotas vienas iš Leonardo da Vinčio amžinojo variklio brėžinių. „Naudojau minimalias išraiškos priemones: stačiakampes pilkas formas ir spalva išryškintą brėžinį, t.y. amžinąjį variklį. Piešinys buvo piešiamas akriliniais fasadiniais dažais ir spalvų pigmentais“, – pasakojo L. Kaziulionis.

Jaunasis menininkas džiaugėsi, kad kartu su KTU pavyko realizuoti jau antrąjį projektą. Primename, kad 2015 metų spalio mėnesį L. Kaziulionis tapė įspūdingą grafitį su da Vinčio paveikslų herojėmis ant to paties fakulteto, tik vidinio kiemo, sienos.

Dviejų garsiojo renesanso menininko paveikslų herojės – „Dama su šermuonėliu“ ir „Gražioji Feronjė“ – pavirto šiuolaikinėmis damomis, kurios, užsidėjusios ausines, žaidžia šachmatais. Pasak idėjos autoriaus, šis žaidimas – išminties, drąsos, įžvalgumo, stropumo simbolis – Universiteto eksterjerui ypač tinkanti detalė.