Baltijos šalių žingsnis į tvaresnę ateitį: pasirašytas žiedinės ekonomikos susitarimas

Lapkričio 18 d. Kauno technologijos universitetas (KTU), kartu su kitais Baltijos šalių žiedinės ekonomikos lyderiais, pasirašė susitarimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding, MOU) Šiaurės žiedinės ekonomikos viršūnių susitikime Helsinkyje. Šis dokumentas žymi bendradarbiavimo pradžią, siekiant įkurti Baltijos žiedinės ekonomikos tinklą ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos Baltijos regione.

MOU pasirašytas tarp Baltijos ir Šiaurės regionų suinteresuotųjų šalių. Pagrindinis jo tikslas – skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą Šiaurės Europos regione. Tai apima glaudų bendradarbiavimą su jau veikiančiu Šiaurės žiedinės ekonomikos tinklu (angl. Nordic Circular Hotspot, NCH) bei naujo Baltijos žiedinės ekonomikos tinklo (angl. Baltic Circular Hotspot, BCH) kūrimą. BCH veikla orientuota į žiediškumo augimo skatinimą Baltijos šalyse, siekiant tiek atskiros kiekvienos šalies pažangos, tiek regioninio bendradarbiavimo stiprinimo.

Šis strateginis bendradarbiavimas ne tik prisideda prie vietinių ir regioninių aplinkosaugos iššūkių sprendimo, bet ir pozicionuoja Baltijos bei Šiaurės šalis kaip pasaulinius lyderius, siekiančius tvaresnės ateities.

Lietuva kaip tvaraus vystymosi lyderė

Šiandien šalys ir įmonės susiduria su būtinybe užtikrinti, kad jų veikla būtų ne tik draugiška aplinkai, bet ir tvari ilgalaikėje perspektyvoje. Augantis išteklių poreikis, jų brangimas ir aplinkosaugos iššūkiai pabrėžia skubų poreikį diegti žiedinės ekonomikos sprendimus.

Tai apima efektyvų išteklių naudojimą, atliekų mažinimą ir žiedinių verslo modelių plėtojimą. Be to, stiprinant tarpusavio bendradarbiavimą tarp šalių, įmonių ir mokslinių institucijų, galima užtikrinti greitesnį tvarumo tikslų įgyvendinimą bei inovatyvių sprendimų sklaidą regioniniu ir globaliu mastu.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorė prof. Žaneta Stasiškienė pabrėžia, kad MOU pasirašymas – tai esminis žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos pramoninę ir akademinę lyderystę žiedinės ekonomikos srityje.

Pasak jos, Lietuvos pramonei šis bendradarbiavimas reiškia įsipareigojimą skatinti inovacijas, didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir atverti tvarios ekonomikos augimo galimybes, suderintas su Europos žaliuoju kursu bei pasauliniais tvarumo tikslais. Be to, bendradarbiavimas suteikia įmonėms prieigą prie regioninio žinių tinklo, partnerystės ir finansavimo galimybių, didina konkurencingumą bei leidžia įgyvendinti pažangiausius žiedinės ekonomikos sprendimus.

„KTU pasirašytas memorandumas sustiprina universiteto, kaip tvarumo tyrimų ir švietimo centro, vaidmenį, skatindamas tarpdisciplininį bendradarbiavimą, studentų įsitraukimą ir inovatyvių, transformuojančių technologijų kūrimą. Ši iniciatyva taip pat prisideda prie Lietuvos, kaip tvaraus vystymosi lyderės, pozicijos stiprinimo ir padeda kurti atsparią klimato kaitos pokyčiams valstybę“, – pažymi Ž. Stasiškienė.

Vienija Baltijos šalis tvariai ateičiai

KTU APINI docentė dr. Inga Gurauskienė teigia, kad BCH veiks pagal NCH modelį, kuris jau penkerius metus sėkmingai veikia kaip bendradarbiavimo, įgyvendinimo ir vertės kūrimo centras žiedinės ekonomikos srityje.

„KTU, kaip vienas iš bendrasteigėjų, turės galimybę sutelkti tyrėjų ir padalinių, dirbančių žiedinės ekonomikos srityje, pajėgas. Siekiama užtikrinti, kad žiedinė transformacija būtų pagrįsta moksliniais tyrimais ir pažangiausiais inovatyviais sprendimais“, – sako ji.

„Žiedinė ekonomika yra pagrindinė ateities kryptis – alternatyvų tiesiog nėra. Svarbu mokytis vieniems iš kitų, dalytis patirtimi ir bendradarbiaujant kurti ambicingus planus. BCH įkurtas būtent šiuo tikslu – tapti regionine jungtimi tyrėjams ir organizacijoms – ir jis yra labai svarbus tiek mums, tiek mūsų partneriams“, – dalijasi Talino technologijos universiteto (TalTech) Verslumo prorektorius Erik Puura.

„TalTech“ Žiedinės ekonomikos pagrindinės laboratorijos vadovas Allan Niidu pabrėžia skubų tvaraus išteklių valdymo poreikį. „Susiduriame su egzistenciniu klausimu: kaip panaudoti ribotus planetos išteklius taip, kad žmonija galėtų tvariai klestėti? Žiedinė ekonomika yra labai svarbi, nes ji leidžia sąmoningiau ir efektyviau naudoti išteklius, kartu skatindama inovatyvius bei veiksmingus sprendimus“, – sako jis.

A. Niidu pabrėžia, kad BCH simbolizuoja bendras pastangas, kuriomis siekiama priartinti Baltijos šalis prie Šiaurės šalių lygio. Tam kuriama platforma, skatinanti inovacijas ir žiedinės ekonomikos sprendimus, kurie padės spręsti bendrus aplinkosaugos iššūkius.

BCH – tai bendradarbiavimo platforma, veikianti Naujojo Šiaurės regiono (angl. New Nordics) kontekste. Šio tinklo pagrindinis tikslas – stiprinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą žiedinės ekonomikos srityje.

BCH misija – skatinti sąmoningumą apie žiedinės ekonomikos galimybes, skleisti aktualią informaciją visame sektoriuje, inicijuoti reikšmingus projektus tarp partnerių bei prisidėti prie politikos formavimo ir teisėkūros, remiantis geriausiomis Šiaurės šalių praktikomis. BCH yra neatsiejama NCH dalis.

Iniciatyvą remia pagrindiniai Baltijos ir Šiaurės šalių viešojo ir privataus sektoriaus dalyviai, tarp jų: Latvijos įmonių socialinės atsakomybės platforma (CSR Latvia), Estijos atsakingo verslo forumas (CSR Estonia), Rygos technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Talino technologijos universitetas, BA verslo ir finansų mokykla, Šiaurės žiedinės ekonomikos tinklas, „Natural State AS“, „AS CleanR Grupa“ ir „Rimi Baltic“.

Tekstas parengtas remiantis Talino technologijos universiteto Žiedinės ekonomikos laboratorijos pranešimu spaudai.