Bronė Narkevičienė: mokytojo profesijos prestižas augs, jei visuomenė vis aiškiau suvoks išsilavinimo svarbą ir asmens, ir valstybės raidai

Šiandien paaiškėjo, kaip abiturientams pasisekė išlaikyti matematikos brandos egzaminą. Egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų iš 15149. Po praėjusių metų matematikos egzamino rezultatų paskelbimo nuotaikos sklandė labai slogios – jo neišlaikė kone trečdalis laikiusiųjų. Nors šiemet rezultatai geresni, bet problemos aktualumas tikrai išlieka. Fizikos valstybinį egzaminą, tuo tarpu, kiekvienais metais laiko vis mažiau jaunų žmonių. Kodėl taip yra ir ar situacija ateityje keisis?

Taip, keisis, jei bus ieškoma sisteminių sprendimų valstybės lygmeniu. Ir taip, jei bus kam mokyti vaikus. Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanės doc. dr. Bronės Narkevičienės, nūdienos realybė yra tokia: trūksta matematikos ir fizikos mokytojų, o ypač bloga situacija pasidarys, kuomet iš darbo rinkos pasitrauks vyresnės kartos pedagogai.

Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognozė, per ateinančius 4 metus reikės daugiau nei 700 naujų matematikos ir beveik 300 fizikos mokytojų.

Maži dideli pokyčiai

Būtinybė kažką daryti, kad mokytojų, o ypač fundamentinių disciplinų, tokių kaip fizika ar matematika, atsirastų, identifikuota jau seniai. Jau 2018 metais buvo parengtas priemonių planas idėjos Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įgyvendinimui. Jame buvo išsikelti aiškūs uždaviniai, apimantys darbo užmokesčio augimą, pedagogų rengimą ir kvalifikacijos kėlimo aspektus.

Dalis priemonių jau buvo įgyvendinta, tačiau beveik pasiekus pusiaukelę tarp 2018-ųjų ir 2025-ųjų, kuomet jau turės būti įgyvendinta idėja „Mokytojas – prestižinė profesija“, vis dar aiškus poreikis dirbti visomis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) 2018 metais nurodytomis kryptimis „Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą“.

ŠMSM duomenimis, visoje šalyje pernai matematikos pedagogikos studijas pasirinko penki jauni žmonės, fizikos – vos vienas. Visi būsimi mokytojai pasirinko gretutines pedagogikos studijas šalia pagrindinių studijų KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF).

„Siekdami prisidėti prie teigiamų pokyčių matematikos ir fizikos mokytojų rengime, pasiūlėme išskirtinę galimybę fakulteto studentams greta savo studijų įgyti ir pedagogo kvalifikaciją. Taip jaunam žmogui suteikiama proga ne tik tapti srities specialistu, bet ir mokytoju“, – apie mokytojų rengimą KTU MGMF pasakoja B. Narkevičienė.

Po trejų metų studijas baigs penki matematikos ir vienas fizikos mokytojas. Pasak docentės, tai kad ir nedidelis skaičius, bet reikalingas indėlis į ateities švietimo ekosistemą.

Naujam pasauliui – naujos kartos mokytojai

„Mes, kaip fundamentalių mokslų fakultetas, suprantame, kaip svarbu yra mokytis matematikos ir fizikos disciplinų, tad siekiame didinti pedagogikos studijų patrauklumą, sudaryti sąlygas jauniems žmonėms tapti naujos kartos specialistais“, – pasakoja docentė.

Pasak jos, yra keletas dalykų, dėl kurių KTU MGMF turi itin geras sąlygas matematikos ar fizikos mokytojams parengti.

Pirma, neretai mokyklą bebaigiantis žmogus dar nėra tvirtai įsitikinęs, ką jis nori dirbti. Galimybė greta pagrindinių Taikomosios matematikos, Taikomosios fizikos, Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų ar Duomenų mokslo ir inžinerijos bakalauro studijų pasirinkti ir pedagogikos modulių rinkinį atveria dar vieną karjeros kelią.

„Baigęs studijas ir gretutiniu būdu įgijęs pedagogikos kvalifikaciją, jaunas žmogus gali rinktis darbą ne tik verslo, pramonės organizacijoje ar mokslo institucijoje, bet ir mokykloje. O itin stiprias dalykines žinias, veiklos tarpdisciplininėse komandose patirtį turintys mokytojai yra ypač vertinami“, – apie gretutines studijas pasakoja dekanė.

Dekanei pritaria ir greta Taikomosios matematikos studijų pedagogikos studijas pasirinkusi studentė Ugnė Orinaitė: „Dar stodama rinkausi tarp pedagogikos studijų kaip pagrindinių arba gretutinių. Atsiradus galimybei prie pagrindinių matematikos studijų pasirinkti ir gretutines, pasinaudojau šia proga. Džiugu, kad galiu gauti daugiau įgūdžių, kompetencijų – visada smagu turėti ne tik bazines žinias, bet ir papildomas“.

Mergina pabrėžia, kad viena iš priežasčių, kodėl pasirinko tokias studijas, buvo tiksliųjų mokslų pedagogų Lietuvos mokyklose trūkumas. Ji tikina, kad baigus studijas darbas ugdymo įstaigoje bus vienas iš pirmųjų pasirinkimų.

Antras dalykas, kurį akcentuoja B. Narkevičienė – tai išskirtinės sąlygos matematikos ir fizikos studentams įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, atliekant pedagoginę praktiką mokykloje: „Universitetas turi trijų tipų KTU vardo mokyklas: progimnaziją, inžinerinį licėjų ir gimnaziją. Ką jau ir kalbėti apie mokyklas partneres įvairiuose Lietuvos regionuose ar neformaliojo švietimo programas, kurias KTU MGMF siūlo mokykloms“, – apie galimybes „pasimatuoti“ mokytojo profesiją pasakoja docentė.

Pasak dekanės, derinant taikomosios matematikos studijas su pedagogika, studentams sudaromos išskirtinės sąlygos įgyti ne tik matematikos mokslo, bet ir tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų, kurios ypač reikalingos šiuolaikiškam, plataus matymo lauko ir perspektyviam pedagogui.

Sustoti negalima

Nors pokyčiai ir nėra labai greiti, kaip norėtųsi, B. Narkevičienė džiaugiasi, kad vis atsiranda matematiką ar fiziką studijuojančių ir kartu besidominčių pedagogika, nors jų ir nedaug.

Ar daugės norinčių studijuoti matematikos ir fizikos pedagogiką šiemet, sunku prognozuoti. Viešojoje erdvėje daug ir nuolat kalbama, kad fizikos ir matematikos mokytojų labai trūksta, tad moksleiviams siunčiama aiški žinutė: pabaigę studijas, tikrai turėsite darbą.

„Atlyginimai mokytojams per pastaruosius kelerius metus kilo, tikėtina, kad profesijos prestižas, visuomenei vis aiškiau suvokiant išsilavinimo svarbą ir asmens, ir valstybės raidai, taip pat augs“, – svarsto dekanė.

Didinant pedagogikos studijų patrauklumą, valstybė jau nuo praeitų metų pedagoginių studijų studentams skiria tikslines stipendijas –  300 eurų kas mėnesį.

„Pastangų dedama nemažai, tad labai viliuosi, kad vis daugiau jaunų žmonių pasirinks kelią, kuris jiems patiems, kai baigs pagrindines ir gretutines studijas, atvers plačias pasirinkimo galimybes: dirbti matematikos, fizikos specialistu įmonėje, išmaniai kurti savo verslą ar mokyti šių dalykų vaikus. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas ir toliau stengsis siūlyti sprendimus valstybei, kaip parengti kvalifikuotus matematikos, fizikos mokytojus, dorojantis su aiškiu šių dalykų mokytojų trūkumu, o kartu  jauniems žmonėms pasiūlydamas tokias studijas, kurias baigę turės išskirtinį kompetencijų derinį. Tai neabejotinai suteiks didžiulę karjeros kelių pasirinkimo laisvę“, – argumentuoja KTU MGMF dekanė, įžvelgdama siūlomo studijų modelio privalumus ir asmeniui, ir valstybei.