Pereiti prie turinio
ieškoti

Darbo rinkos transformacija – kaip išlaikyti balansą tarp žmogiškumo bei automatizacijos naudos

Svarbiausios | 2025-09-18

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. robotai gali pakeisti net iki 20 mln. darbuotojų visame pasaulyje. Ekspertai šiuos skaičiavimus vertina skeptiškai ir atkreipia dėmesį, kad technologiniai pokyčiai skatina aukštos kvalifikacijos specialistų paklausą ir sukuria sąlygas persikvalifikavimui.

Įmonės „HELLA Lithuania“ Techninės priežiūros vadovas Arvydas Maciulevičius baimę prarasti darbo vietą dėl robotizacijos, automatizavimo ar dirbtinio intelekto (DI) lygina su prieš 25-erius metus visuomenėje sklidusiomis spėlionėmis, kad prasidėjus informacijos amžiui, žmogus užkariaus kosmosą ir susidurs su kitomis civilizacijomis.

„Iš tiesų informacijos amžius tiesiog pagerino gyvenimo kokybę. Tas pats vyksta ir su robotais – darbo krūvis tampa mažesnis, didėja saugumas. Atsiranda daugiau galimybių dirbti nuotoliu – netgi ir pramonėje, kai roboto ar vaizdo kontrolės sistemos apmokymą inžinierius gali atlikti iš bet kurios pasaulio vietos. Robotai atveria daugybę galimybių, jas reikia tik išnaudoti geriems tikslams“, – pastebi A. Maciulevičius, „KTU WANTed karjeros dienos 2025“ partnerės atstovas.

Arvydas Maciulevičius
Arvydas Maciulevičius

Įmonės „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovė Viktorija Kriščiūnaitė pritaria, kad dėl robotizacijos darbo vietos gamyboje tampa labiau ergonomiškomis, didėja produktyvumas ir spartėja sprendimų priėmimas. Vis dėlto šie pokyčiai diktuoja naujas taisykles – darbuotojams neretai tenka persikvalifikuoti ar įgyti papildomų įgūdžių.

Balansas tarp žmogiškumo ir automatizavimo naudos

Šiuo metu įmonėje „HELLA Lithuania“ dirba beveik 100 robotų, o net 99 proc. gamybinių linijų yra pilnai automatizuotos. A. Maciulevičius sutinka, kad dėl to darbuotojų reikia mažiau, bet jų kvalifikacija turi būti aukštesnė, nes fizinį darbą atlieka robotai, o protinis atitenka žmogui.

„Pastaruoju metu stipriai išaugo žingeidžių ir loginį mąstymą turinčių darbuotojų poreikis. Kalbant apie įgūdžius, svarbu turėti bent vienos iš šių sričių – elektronikos, mechatronikos ar mechanikos, žinių. Susiejus jas su kritiniu mąstymu ir gebėjimu matyti platesnį vaizdą, gaunamas puikus kompetencijų derinys, kurio nepakeis automatizavimas“, – sako A. Maciulevičius.

Spartėjant robotizacijai, tampa labai svarbu išlaikyti ir balansą tarp žmogiškumo, emocijų bei automatizavimo naudos. Pasak V. Kriščiūnaitės, net ir technologinių pokyčių kontekste darbuotojas turi išlikti didžiausias įmonės turtas, nes joks robotas nepakeis bendrų vertybių.

„Dar aktualesnės tampa kūrybinio ir strateginio mąstymo kompetencijos bei emocinio intelekto, vadovavimo komandoms kompetencijos – tai yra žmonių įgūdžiai, kurių nei robotai nei DI dar nepakeičia ir tikėtina, nepakeis artimiausiu metu“, – akcentuoja V. Kriščiūnaitė, „KTU WANTed karjeros dienos 2025“ partnerės atstovė.

Mokymai – nauda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui

Viktorija Kriščiūnaitė
Viktorija Kriščiūnaitė

Kartu su robotizacijos plėtra sparčiai auga ir darbuotojų mokymosi galimybės. Skaičiuojama, kad per ateinančius penkerius metus darbuotojų, kuriems reikės persikvalifikuoti arba kelti kvalifikaciją, dalis padidės nuo 54 iki 90 proc. Dėl to šiandien vienintelis būdas išlikti konkurencingam nuolat kintančioje darbo rinkoje yra nenutrūkstamas tobulėjimas ir naujų kompetencijų įgijimas.

Pasak V. Kriščiūnaitės, investicijos į mokymus yra abipusė nauda: darbuotojui jos atveria kelią į ilgalaikį karjeros augimą, o įmonei – padeda išlaikyti konkurencingumą ir greičiau integruoti DI bei robotus į kasdienius procesus.

„Žinių atnaujinimas leidžia darbuotojams nebijoti pokyčių, o priimti juos kaip galimybę. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, didina motyvaciją ir atveria platesnes karjeros perspektyvas“, – akcentuoja ji.

Įmonės jau dabar aktyviai organizuoja mokymus, kurie padeda ne tik įvaldyti technologijas, bet ir efektyviau planuoti laiką, automatizuoti pasikartojančias užduotis bei optimizuoti darbo procesus. Dėl to technologijos tampa įrankiu, kuris ne konkuruoja su darbuotoju, o palengvina kasdienę rutiną.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia sutrumpinti gaištamą laiką, sumažinti klaidų skaičių ir palengvinti kokybės problemų identifikavimą. Tai reiškia, kad darbuotojai gali susitelkti į sudėtingesnes, kūrybiškesnes užduotis – tokias, kurių robotai nepajėgūs atlikti“, – priduria A. Maciulevičius.