Daugialypio efekto studijų užduotys – kas tai?

Vienas iš strateginių mūsų Universiteto tikslų – studijų kokybė. Jos siekti sutelktas mūsų – dėstytojų ir mokslininkų – protas ir kūryba.

Ypač sėkmingai šiuolaikinių studijų kokybės leidžia siekti daugialypio efekto studijų užduotys – tokios, kurių rezultatas – ne tik pagilintas studento supratimas, įgyti ar išplėtoti įgūdžiai ir gebėjimai, pasitikrinti, įgyti požiūriai, vertybės, kitos asmenybės kokybės, bet ir suteikta nauda universitetui, miestui ir netgi šaliai. Paprastai, tokios užduotys siejamos su probleminiu, projektiniu mokymu/mokymusi (problem-based learning, project learning, angl.). Tačiau – ar tik su jais?

Pasitelksiu realų pavyzdį – užduotį, kurią Edukologijos ir Edukacinių technologijų pirmo kurso magistrantai  atlieka įsisavindami modulį „Mokymasis informacinėje ir žinių visuomenėje“. Šis modulis yra skirtas suprasti mokymosi visą gyvenimą koncepciją, ją lydinčias teorijas ir jas pritaikyti įgyjant šiuolaikinio mokymosi bei jo edukacinio įgalinimo gebėjimus. Pasakysiu atvirai – ypač sunku pasiekti, kad  ši koncepcija ir jos taikymas žmogaus, visuomenės gyvenime būtų giliai suprantami.

Ne vienerių metų sukaupta patirtis, dėstant šį modulį,  sufleruoja – būtina taikyti „mokymąsi per veiklą“ (taigi – remtis J. Dewey teorija). Kodėl ta veikla turi būti tik tarp „universiteto sienų“? Jeigu pirmosios dvi universiteto misijos dalys – mokslas ir studijos, tai trečioji, nė kiek ne menkesnė, – tarnystė visuomenei, parama jai diegiant inovacijas. Todėl reikia peržengti universiteto sienas, studijų procesą daryti atvirą visuomenei.

Kaip tai leidžia realizuoti daugialypio efekto studijų užduotis? Pirmiausia – atliekant įvairius visuomenei naudingus, universiteto pajėgų vertus darbus. Taigi, probleminis ir projektinis mokymas/mokymasis vienijasi su mokymusi tarnaujant bendruomenei (service learning, angl.).

Tačiau ir tai dar ne viskas, atskirai kalbėsiu apie organizacinį mokymąsi, kai organizacijos nariai generuoja žinias, reikalingas siekti organizacinio tikslo. Beje, pirmosios kolektyvinės žinios, kurias reikia sukonstruoti,  tai – organizacinio tikslo bendras supratimas. Kaip leidžia teigti vadybos tyrimai, šis supratimas yra vienas iš kertinių organizacinės veiklos momentų.

Leiskite pristatyti konkretų daugialypio efekto studijų užduoties pavyzdį. Šiam semestrui mūsų magistrantai, šalia teorinio kurso, yra gavę studijų užduotį – sukurti keturis Senamiesčio edukacinius maršrutus. Edukacinis maršrutas – tai žmogaus, vaikščiojančio po Kauno senamiestį, kelionė, apsilankant, atrodo, jam įprastose vietose – parduotuvėse, galerijose, restoranuose, muziejuose. Tačiau tai – ne bet kokios vietos. Tai – vietos, kurias mūsų magistrantai nustato (tam jie turi specialias žinias) kaip ypač mokymosi galimybių prisodrintas aplinkas, praturtintas turiningais pasakojimais ar specialiomis besilankančiųjų veiklomis.

Kiekviename apsilankymo „taške“ (o jie pažymėti edukaciniame maršrute arba maršrutą Senamiesčio lankytojai pasirenka patys iš pateiktų alternatyvų) „ekskursantas“ įgis  konkrečią kompetenciją, kurią magistrantai, rengdami maršrutą, aprašo. Taip sudaromas bendras edukacinio maršruto rezultate įgyjamų kompetencijų aprašas. Maršruto pabaigoje užsukęs į Rotušę, Senamiesčio lankytojas gaus jo įgytą kompetenciją liudijantį pažymėjimą. Magistrantai projektuoja netgi to pažymėjimo formą, jo iškilmingo įteikimo ceremoniją…

Kiekvienas maršrutas kuriamas konkrečiai tikslinei grupei, kurias pasirinko patys magistrantai. Tai – „Šeima“, „Suaugęs Lietuvos gyventojas“, „Mokinys/vaikas“, „Užsienietis – studentas“. Pastarąją tikslinę grupę magistrantai pasirinko motyvuodami taip : mūsų mieste tikrai daugėja studijuoti iš užsienio atvykusių jaunų žmonių, jiems reikia padėti „prisijaukinti“ Kauną.

Kiekvienas maršrutas turi savo koncepciją, tai – taip pat magistrantų kūryba. Tačiau ar ši kūryba – tik „skrajojimas ant debesėlio“, ar realus, įgyvendinamas projektas? Taip, tai – ir projektas (tiesa, neoficialus, t.y., neturintis kokio nors specialaus finansavimo, tiesiog – studijų inovatyvi prieiga), universiteto parama Kauno Senamiesčio bendruomenei, konkrečiai – Senamiesčio draugijai. Jos pirmininkė Aistė Grybauskienė, apie tai sužinojusi, per vieną pusdienį surado 17 verslininkų, mūsų studentams siūlančių savo edukacines aplinkas. Tačiau jas dar reikėjo išanalizuoti, atrinkti geriausias ir t.t. To neužteko – kontaktuojame su Miesto savivaldybės Kultūros skyriumi, konkrečiais muziejais, nes norime, kad mūsų sukurti edukaciniai maršrutai turėtų įvairias edukacines aplinkas.

Gruodžio 18 dieną jau parengtus maršrutus mūsų magistrantai pristatys Kauno Senamiesčio bendruomenei. Tikimės, kad dalyvaus ir mūsų universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, kurio modulis čia ir minimas, vadovai ir kiti atstovai.

Taigi, koks daugialypis efektas pasiekiamas šia užduotimi? Ji „nutaikyta“ užtikrinti keturis kompleksinius rezultatus (jeigu ne daugiau…):

1. Pasiekti, kad  magistrantai giliai suprastų mokymosi visą gyvenimą koncepciją bei mokymosi teorijas, išvystytų edukacinių aplinkų ir sistemų kūrimo, mokymosi bendradarbiaujant, problemų sprendimo, projektinės veiklos ir organizacinio mokymosi gebėjimus. Visiška naujiena- organizacinio mokymosi (organizational learning, angl.) gebėjimų, taip reikalingų dirbant organizacijose, vystymas. Taigi, prie probleminio, projektinio, tarnavimo bendruomenei mokymosi prisideda ir organizacinis mokymasis. Dėstytojui nelengva visa tai suvaldyti, bet įmanoma. Jeigu darbo ir mokymosi  komandoje gebėjimus studentai būna daugiau-mažiau įvaldę, tai organizacinis mokymasis, kaip patyrėme, pabandomas pirmą kartą ir tikrai nelengvai sekasi. Todėl tam papildomai skiriame savo – ne tik kaip dėstytojų praktikų, bet ir edukologijos mokslininkų – jėgas. Čia tenka ne tik man, bet ir mano doktorantei Gintarei Valinevičienei ieškoti atsakymo į klausimą: kaip padėti studentui pasijausti kaip organizacijoje? Tam iš dviejų grupių sudarėme edukacinių maršrutų kūrimo organizaciją. Ji turi tris padalinius ir vieną mobilią grupę. Tačiau visa tai turi vienyti vienas organizacinis tikslas, aiškiai ir vienodai suprantamas keliolikos žmonių, pasiryžusių dėti bendras pastangas jo siekiui… Oi, koks nelengvas toks praktikavimasis…

2. Padėti vystyti Senamiesčio bendruomenę ir tuo pačiu – padėti įgyvendinti Senamiesčio strategiją. Ne veltui pasirinkome Kauno Senamiestį. Nuo 2001 metų Kaunas sėkmingai siekia besimokančio miesto kokybių, patikėjęs mūsų, KTU Edukologijos mokslinės grupės, iniciatyva. Senamiestis ir jo bendruomenė – tai tie, kurie juda ypač veržliai. Ypač įkvepianti Senamiesčio strategija, kurios ašis – „Senamiestis – tai kultūrinio ugdymosi erdvė“. Kaip nepadėjus tai pasiekti? Kaip šiais veiksmais nepadėjus sutvirtėti bendruomeniniams ryšiams?

3. Vystyti Lietuvos, ypač – Kauno gyventojų ir jo svečių mokymosi visą gyvenimą kompetencijas. Svarbiausia –  padėti peržengti informalaus  mokymosi barjerą, kai žmogus net nesusimąstai, kad mokaisi. Tai yra – padėti eiliniam žmogui pajausti, kad jis gali padidinti savo kompetenciją netgi poilsiaudamas ir pramogaudamas, svarbu – „pagauti“ save besimokant, beauginant savo kompetenciją…

4. Skleisti Lietuvos, Kauno kultūrą, gyvenimo būdą tarp Lietuvos gyventojų ir užsieniečių. Čia, matyt, ir komentarų nereikia.

Štai ką gali padaryti daugialypio studijų efekto užduotys. Jau žinome, kad estafetę perims ir kitų modulių dėstytojai: magistrantai nori tęsti pradėtą „žygį“ – sukurtus edukacinius maršrutus digitalizuoti (viena iš šių dviejų grupių – edukacinių technologijų, gerai žinančių, kaip panaudoti informacines technologijas), į juos pažvelgti edukacinių inovacijų diegimo aspektu (antroji magistrantų grupė – edukologijos, besispecializuojanti švietimo vadyboje) ir t.t. Savo ruožtu mes, dėstytojai, esame pasirengę įgytą patirtį skleisti mūsų universiteto kitų fakultetų, kitų aukštųjų mokyklų įvairių mokslo sričių ir krypčių pedagogams.