Teko ir politikos paragauti, kai Sąjūdžio deleguotas buvau išrinktas į pirmos kadencijos Kauno miesto tarybą. Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavau kaip Kauno miesto tarybos štabo vadovas, organizavome strateginių objektų gynybą, radijo ir TV retransliacijas.
Pagalvokime, ko siekė Sovietų Sąjungos kariuomenė? Pirmiausia – atkirsti mus nuo pasaulio, kad galėtų netrukdomai tvarkytis. Ne veltui Vilniuje pirmiausia nusitaikė į TV ir radiją, telefonų stotį. Jei Kaunas nebūtų atlikęs savo darbų ir neužtikrinęs išėjimo į pasaulį, kas būtų buvę? Bet politika visumoje nusivyliau, netęsiau politinės karjeros, pernelyg daug purvo ten.
Dabar dirbu su studentais, stengiuosi efektyvinti studijas, panaudojant virtualiojo mokymosi priemones ir metodus. Malonu, kad mano sukurtos metodikos vis plačiau naudojamos ir kitų dėstytojų bei mokytojų.
Pasitenkinimą jaučiu matydamas studentų reakciją į tai, kaip organizuoju mokymąsi. Aišku, ir nepatenkintų būna, ne visi įpratę, kad per nuotolines paskaitas reikia dirbti ir nepavyksta išsikepti kiaušinienės.
Bet kiek daug galima pasiekti, jei tik naudotume virtualųjį mokymąsi plačiau. Pabrėžiu, virtualųjį, ne nuotolinį – kam išvyti studentą iš auditorijos, jei jis gali atvykti? Kitas reikalas, jei negali atvykti, nes dirba, turi šeimą, gyvena kitur… Tokiems žmonėms taip pat reikia suteikti galimybę mokytis.
– Kaip per jūsų darbo metus keitėsi studentai? Kokie jie yra šiandien?
Ne vienas kolega paburba, kad studentai nuolat prastėja. Kategoriškai nesutinku. Mano atsakymas paprastas – ne studentai prastėja, o tu sensti. Aišku, visko pasitaiko, čia kaip su ta vandens stikline – puspilnė ar pustuštė?
Dabar jaunimas žymiai daugiau domisi studijomis, jei sudomini per paskaitas, tave „išgręžia“ klausimais. Mes per paskaitas diskutuojame, dažnai sulaukiu papildymų – ne vienas turi patirties nagrinėjamais klausimais. Dabar studentai žymiai daugiau domisi karjeros perspektyvomis, ją planuoja. Natūralu, gyvenimas juk nestovi vietoje. Didžiuojuosi mūsų jaunimu.
– Tikiu, kad per ne vienerius darbo metus teko spręsti aibę iššūkių, gal pamenate vieną ryškesnių, labiausiai įsirėžusių atmintin?
Kad pernelyg daug buvo tokių įvykių, neišskirsiu vieno. Kai pagalvoju, nieko savo gyvenime nenorėčiau keisti, jei tektų jį gyventi naujai. Na, gal būčiau mažiau patiklus, gal kartais daugiau apmastyčiau savo veiksmų pasekmes, gal… (šypsosi)
– Žvelgiant plačiau, ar šiandieninis KTU gali lygiuotis su kitais pasaulio universitetais (tyrimams tinkamomis laboratorijos, reikiamu inventoriumi, infrastruktūra ir pan.)?
Su kuriais? Jei Lietuvos, tai niekuo kitiems nenusileidžiame, kiekvienas turime kažką originalaus ir kuo pasididžiuoti. Daug ko ir kiti universitetai gali iš mūsų pasimokinti.
O jei pasaulio, tai visko ten yra, ir stipresnių, ir silpnesnių. Norisi lygiuotis į stipriausius, bet iki tol dar ilgą kelią reikės nueiti. Mažas pavyzdys, kai Massachusetts Institute of Technology atvėrė pasauliui savo studijų programas ir studijų medžiagą, bandžiau susirasti, ką galėčiau panaudoti.
Deja, nelabai ką radau. Ir kituose stipriausiuose pasaulio universitetuose man kilo panašių problemų. Supratau, kad jie neruošia specialistų, kaip mes. Jie teikia dalykus iš mokslo „fronto“ linijos ir kiekvienas besimokantysis individualiai projektuoja save darbui būtent šioje linijoje. To nepadarysi neturėdamas pasaulinio lygio tyrimų, kad ir kiek skelbtum save mokslo universitetu. Labai linkiu KTU tapti tokiu. Bet lengva nebus, daug metų prabėgs to siekiant.
– Ar rekomenduotumėte KTU savo pažįstamiems kaip darbovietę, kurioje gera dirbti? Kodėl?
– Taip. Tiesiog čia dirbti įdomu, atrandi save ir nuolat tobulėji, nuolat esi įvykių sūkuryje. Teko dirbti ir gamykloje, statybose, melioracijoje – nenorėčiau ten grįžti, nuobodu.
– Ko palinkėtumėte studijų besidairantiems būsimiems studentams? Kaip rinktis studijas ir nesuklysti, kai jų tokia įvairovė ir gausa?
– Linkėčiau pirmiausia įsiklausyti į save, ne į patarėjus, kad ir kas jie būtų. Gyvenimą teks nugyventi pačiam, o darbas – ženkli jo dalis, jis turi teikti malonumą. Kas iš to, jei eisi į darbą, kad „prastumtum“ dieną? Pasirinkimą turi lemti Tavo polinkiai. Stenkis tapti ne „vienu iš“, o unikaliu. Įvertink, kaip keisis pasaulis, kas bus aktualu ateityje. Aišku, darbas turi užtikrinti ir padorų pragyvenimą (šypsosi).
